.Problema, didelė
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, nežinau kur daugiau guostis
Žodžiu, man yra 17metų, o problema visai ne meilėje Šį rugsėjį pas mane į namus atsikraustė prusbrolis iš kito miesto, kadangi mano mieste jis įstojo į universitetą, o teta su dėde nelabai turi lėšų išlaikyti jį bendrabutyje ar nuomoti butą. Viskas gerai aš tikrai nesu prieš, pusbrolis mielas vaikinas (18m), tvarkingas, mandagus, bet…
Va čia ir prasideda problemos. Gyvenu su tėvu dviejų kambarių bute, erdvus, vietos yra visiems.. tik ne man…
Net nepagalvojau, kad galima taip pasielgti, ir 18metį vaikiną apgyvendint su 17mete VIENAME KAMBARYJE. Ta prasme aš tikrai nesu princesė, moku dalintis ir visa kita, bet juk suprantat… privatumas… Nemanau kad labai jau susireikšminu, bet man vistiek kelia nemažai diskomforto tai, kad turiu eiti persirengti į vonią, o būnant su pižama irgi nejauku, juk be apatinių būnu. Tikrai nėra jauku su bendraamžiu gyvent viename kambaryje, nes tada atrodo kad lyg tampam viena mase, praktiškai viską galima fiziškai pamatyt ir iš žvilgsnių suprast. Matau, kad ir jam nėra labai faina, na gal ne tiek kiek man rūpi, bet vistiek matau, kad ir mieste stengiasi ilgiau užsibūti, ir stengiasi dingti iš kambario kai einu ar grįžtu iš vonios. Žodžiu nejauku…
Tikrai negali susitaikyti, kad taip bus dar metus, pora ar net kelis. Nežinau kaip kalbėti su tėvu šia tema (mamos nėra), o ir jei kalbėčiau, ką tai pakeistų?
tai ne veltui apgyvendino tą vaikinuką kartu, nes nebuvo kitos išeities. suprantu, kad tikrai nejauku, bet akivaizdu, kad ir pusbrolis jaučiasi kaip šuniui penkta koja. gi stengiasi suteikti erdvės. gal mėginkite pasidaryti kokią pertvarą kambaryje?
uzjauciu..
kažkaip tikrai nejauku…:/ kalbėk su tėvu,kad esi mergina,kad tau reikia privatumo, brendimas vi dėl to))
Labai nenoriu ir pusbroliui peilį į nugarą smeigt su kokiom pertvarom ar keitimais, visgi jam situacija tiek pat nemaloni kiek ir man.. Tėvas mano kaimietis kažkoks, jam nėra tokių dalykų kaip asmeninė erdvė – “Jūs vaikai, bendraamžiai kartu puikiai sutarsit, liūdna nebus”
Žinot tokias pakabas kambary statomas rūbam? Barakuose gražiai kai kurie sužaidžia su jom ir atsitveria nors kažkiek erdvės. nemanau, kad pusbrolis nuliūs dėl to
tokios kur kaip lankstomos mini sienelės?
Nu tai išvyk, tegul virtuvėj isitaiso ar kolidoriui
Aha, tokios Jos nėr ir brangios ir galima skoningai įkomponuoti
Koridoriuj* dvi klaidos..
Kas 2ia per patarimas palikti savo namus… Nelabai juokingi jūsų prikolai
Širma netiktų?
manau tiktų, nebūtų problemų ją įsigyti, bet ar tikrai tai išspręstų viską?
Nes tas varžymas mane žudo, kaskart milijonus kartų apžiūriu kambarį ir vonią prieš paliekant, ar nėra kur numestos kojinės ar liemenuko, ar nepalikau ko vonioj, ar ar ar
As manau koki vakara imk ir pasakyk juokaudama, kad zinai cia reik kazka keisti, parodyk kad supranti jog ir jam nejauku ir tau, ir ar jis sutiktu statyt kazkokia pertvara. Manau net jam paciam taip butu geriau ir jis nieko pries
Galėtų jis su tėvu viename kambaryje gyventi, o ne su jumis
Mjo…. tikrai bandyčiau kalbėti, arba paprašyti, kad kokia giminaitė moteris ar kaimynė tėvą paprotintų ir kaip nors šią problemą spręstų, galiausiai, jei kamabrys didesnis, tai bet kokią fanieros sieną padaryti. Visgi, ne vaikučiai Jūs, bet ir nesuaugę dar, pačios hormonų audros, tai tikiu, kad yra labai nejauku ir taip tikrai neturėtų būti. Išeičų visad būna, visada. Galų gale, juk jis studentas, reikės jam ir naktimis pasimokyti, autorė, kaip suprantu dabar net ir draugų nelabai gali atsivesti. Nu kam taip susikausčisu gyventi, kai patys gražiausi metai eina. Nei vienam iš Jūsų šitas gyvenimas kartu tikrai ne į naudą. jei būtumėt abu studentai, dar suprasčiau, bet dabar… tikrai reikia bandyti kalbėtis. Gal turit kokią giminaitę vyresnę, su kuria gerai sutariate? išsipasakotumėt jai, gal geriau ką patartų.
Aš irgi siųlau pakalbėt su tėvu, kad gal jie kartu kambaryje apsigyventų. Panašu, kad tėtis apie tavo diskomfortą net nepagalvojo.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
