Pusbrolio ir pusserės meilė
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Jei abu ne maži vaikai, gyvenime patirta įvairių santykių, bet kas tarp tų dviejų žmonių – sunkiai gali lygintis filmai.
Taip, aš neapsakomai myliu šitą žmogų ir noriu nebijoti jausti tos meilės.. tik jis – mano pirmos kartos pusbrolis. Nors susitikome pirmąkart abu suaugę ir jokių broliškų/seseriškų jausmų nejaučiam.
Abu esame išvaizdūs ir geri žmonės, galėtume susirast kitus šalia, bet tikiu, kad tokia meilė neatkartojama gyvenime. Ir ką meile laikiau anksčiau – tai sunkiai sulyginama.
Bandėm nebūt kartu. Bandėm slopinti tai tris keturis metus. Žodžiu, viskas ką jaučiam- patikrinta.
Jausti šalia vienas kitą – geriausias jausmas žemėje. Mūsų charakteriai tobulai tinka ir esame vienas kito svajonių vyras ir moteris. Ar dažnas žmogus gali pasigirti tai atradę? Bet sakoma, kad meilė nebūna be kliūčių, mūsų kliūtis – visuomenės požiūris. Bandau guosti save, kad daug pavyzdžių kai žmonės susituokia su savo pusbroliu, kad išlaikyti kraujo liniją: tai Anglijos karalienė ir jos pusbrolis- vyras. Taip pat Napoleonas, Einšteinas susituokė su pusseserėmis..
Šio mano gyvenimo vyro mama – žiauriai prieš, toliau prieš šnekant su kitais, norėčiau ir nepažįstamų mūsų šalies žmonių požiūrio.
Ar jūs pateisintumėte ar pasmerktumėte tokią meilę?
Pateisinu
Ech.. Sunki situacija.. As buciau uz, bet manau daugelis pasmerktu :/
Iskrypimas.
Zinau viena pora kuri susituoke, pirmos eiles pusbroliai, nu blin, gaila vaiku.
Wut??? Galvojau taip tik filmuose būna…
Jei mylit vienas kita- mylekit puikus pavyzdys, kad negalime nuspresti, ka isimylesime, tai tiesiog atsitinka.
Bet gi jūs giminės, pirmos kartos…. Jei antros, tuomet dar pakenčiama, bet pirmos… Tragedija kažkokia…
Esme ne tame, kad myli, taip, tai yra ju tragedija, nes tikrai jei jau tokia meile kaip aprase turetu but skaudu ir t.t. Bet jie yra pirmos kartos gimines, labai didele apsigimimu rizika.
Man dzin, kas ką nori, tas tą daro.
Bet čia yra kraujomaiša ir didesnė rizika vaikų apsigimimams, jeigu apie juos kada nors planuojat
Nebent isivaikinti… Jei savus gimdyti,kai esi gimine pirmos kartos,tai neturiu zodziu… Ir migruot,kad galetumet ramiai gyventi
Nuu,bet cia gi Lietuvoj ir tikri tevai savo dukras tvirkina ir paskui vaika pagimdo.
Aš irgi migruočiau, kur niekas nežinotų.. ir labai gerai pagalvočiau, ar galėsiu gyventi be vaikų. Jei jau bandėt kelis metus atskirai būti ir nieko neišėjo, tai čia itin sunkus atvejis o kad pasmerks visa giminė – faktas.
VISIŠKAI nieko blogo tame nematau, tad autore nesijaudink. Elkis taip, kaip tau atrodo geriausia, o tolerantiški žmones visada supras
Man asmeniškai tai nepriimtina, bet sėkmės jums.
ne ne ne
ne
kiek tokiu istoriju,kai jusu vaikam gal dar nieko, ju vaikam gal dar irgi nieko,o va jusu pronukiai gimtų neišsivystę
jūsų nebebus,sirdies neskaudėtų, o jiem tai gyvent reiketu
nebent savų vaikų neturėsit
fuuu, apsigimimai, kraujomaiša, išaugsit gi tą vaikišką meilę, kaip ir visi….
Realiai visuomene nezino kas jus, kai jus ateinat i zmones. Todel si fakta galkma nuslepti nuo aplinkiniu, o seima, mama, tetis, ilgainiui supras, palaikys.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
