Nebežinau ką daryt… taip savęs nekenčiu. Paskutiniu metu prasivežia man pykčio priepuoliai iki smurto, taip aš mergina kartais užvažiuoju savo vaikinui, bet dažniausiai ne stipriai, neskaitant to kas vakar buvo gal juokingai atrodo, bet susimušėm bet nežinau kodėl nepamenu, nes apemė mane kažkoks velnias, puoliau ji žnaibyti ir t.t. o jis nesusivaldęs trinktelėjo man. ačiū Die, kad nieko nėra šiandien. Bet esmė ta,kad po viso šito jis mane visokiais žodžiais išvadino, liepė dingti iš kambario, bet nėjau, galiausiai sako jeigu nori pasilik ir sėdėk ramiai. Likau. Ėjom miegoti, miegojom toje pačioje lovoje, šiaip ne taip prisiprašiau žliumbdama, kad priimtu po kaldra, priėmė, apsikabinau jį. Jis davė ranką, bet neapkabino, nes buvo nugara į mane. Taigi žinau pati galit nesakyt, kad žeminuosi, bet tikrai jį myliu ir nenoriu jo prarasti. Tai noriu paklausti jūsų dėl jo elgesio ar jis dabar vaidina,kad atseit aš jam šlykšti, nereikalinga, bet vis tiek leidžiasi būti apkabinamu, nes juk jeigu tikrai nenorėtų tai ir tikrai atstumtu. Padėkit suprasti jį.