situacija tokia, jog ant vaikino ilgai jau pykau kad neskiria man pakankamai laiko, neveikiam nieko kartu. kad jauciuosi lyg naktine mergele jam.. pries keles dienas buvau pas ji vakare pasieme, pabuvom, filma paziurejom, atejo rytas, pakeliau ji nes pats sake kad 9 h keltis reikes, pakelk. sakau keltis, sako kavos truksta, padariau tos kavos atnesiau jam i lova, ir kokia valanda pradejo sneket kad pasimymin, karta du atsisakiau, sakiau tikrai nenoriu, nelysk, o jis toliau visokiom frazem kalba, prasiau baikt, sakiau kuo daugiau sneki tuo labiau nenoriu, pykt pradejau, isejau is kambario, sakiau kad nesmagiai jauciuosi kai jis taip kalba, ir t.t. pasakiau vesti namo. piktuma laikau iki dabar uz tokias jo snekas.

vakar parase : pasiilgau taves

sakau : kazi

sako : kodel taip sakai ?

sakau : seip. reikalinga tik nakti kad pa*ist

sako : oj ne

sakau : mhm. Tik naktim pasiemi, o negaves dar daugiau nei valanda sneki, nesvarbu kad pradedu pykti, pasakau kad nemaloniai jauciuosi kai taip..

sako : kad pati mane gundai

sakau : eik tu sikt. uzsiimk savo svarbesniais reikalais

ir daugiau nebeatrasiau, nuejau miegoti, sunervavo, sumenkino labai tas pasakymas kad pati mane gundai.

siandien ryte parase labukas ir kad mire mociute jo..

esme viso to ta, kad taip norisi jam atpisti prota, pikta esu kad neskiria man laiko, nereguoja i mano pasakymus, nors teigia kad myli, bet to neparodo. ( tikiu kad myli) norisi nutraukti visus rysius su juo, bet tuo paciu ir norisi palikti kad butu jam spyris i sikna, klausyti ka sakiau, suprasti kad zmogui reikia skirti laiko.. siandiena isvis praktiskai nebendraujam, nelendu i akis, jis irgi neraso, o norisi parasyt ir atpisti prota kad nereikalinga as tau kaip visada.. taciau netekti patyrusiam zmogui nesinori lysti i akis..

kartu du su puse metu..