Aš visada save pateikdavau gražiai, visada fotografuodavausi pas fotografus tik pasisukus į dešinę pusę, kad pusę veido nesimatytų esu tikrai simpatiška, patraukli, todėl daug dėmesio sulaukdavau. Ir to gerojo dėmesio, o ne pasibaisinčio, nes nuotraukų mano veido tikrojo nesimatydavo tai iš dalies apgaudavau žmones, su kuriais susitikdavau, būdavo daug nustebusių, bet niekas nesmerkdavo

Patikėkit puikiai suprantu apie ką kalbat, nes ir pati nuo 20 metų tokią odą turiu, kurios niekaip nesiseka užmaskuoti. Ir anksčiau tikrai galvojau, kad nieko nesusirasiu: nei darbo, nei draugo, nei tuo labiau kur išeiti norėjosi, nes verkdavau pastoviai, kai kas į mane keistai pažiūrėdavo. Deja, veido problemos lyg ir mažėja, tačiau kompleksai nelabai, nes vis dar atrodo, kad į mane žiūri tik dėl randų… Tiesa, turiu gerai apmokamą darbą (nereikia bendrauti su žmonėmis), sužadėtinį (iš mokyklos laikų) ir gražių draugių (kurioms žinoma labai pavydžiu, kad gali vaikščioti be pudros)…

Sunku su tuo gyventi, bet pastoviai vaikštau pas kosmetologę, naudoju geras priemones veidui prižiūrėti, tik niekaip neišmokstu makiažo paslapčių, kurios tikrai padėtų sumažinti kompleksus. Manau tai tik vienintelė išeitis, nes kaip gydytojas sakė spuogai gali lydėti visą gyvenimą…