rašyti, ar nekreipti dėmesio?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos. Iškilo ir man dilema.. papasakosiu istoriją kuo trumpiau: draugavau su vaikinu 2 metus, išsiskyrėme jam išvažiuojant į užsienį, kadangi žinojau, jog jis išvažiuoja visam, išsiskyrėm labai draugiškai, kai grįždavo aplankyti artimųjų, visad susitikdavom, susirašydavom, viskas buvo labai faina, bendravom kaip draugai ir nieko daugiau. Taip bendravom apie porą metų. Iki kol jis rado merginą. Neprieštaravau – juk jis jau nebe mano vaikinas, mes tik draugai. Aišku, buvo kažkiek skaudu, tačiau gyvenau savo gyvenimą ir viskas. iki kol vieną dieną jo mergina parašė man. klausė ar mes su juo bendraujame, kaip bendraujame ir panašiai. Na žodžiu – buvo labai nemalonu, kadangi mes su juo jau gerus porą mėnesių nebuvome susirašę, o ir prieš tai, pabrėžiu, bendradavome tik bendromis temomis – kaip kuriam sekasi, kas naujo, kaip laikosi jo šeima ir panašiai.
Taigi ji iškėlė man pavydo sceną, aš kažkaip nuleidau juokais jai visa tai. Tada ji man parašė per jo feisbuką, pradėjo rašyt kad nelįsčiau prie jo ir panašiai (wtf, taigi pati mato kada buvom susirašę paskutinį kartą), ir užblokavo mane per jo feisbuką. okei, galvoju, na, jeigu jis su ja nesusitvarko ir nemoka paaiškinti, kad aš jau praeitis – tebūnie.
BET, čia atėjo didysis BET. Vakar atsikėlusi ryte radau jo pakvietimą draugauti. Vadinasi – atblokavo. Peržvelgiau jo fb – jokių nuotraukų su ja nelikę, statusas – laisvas. okei. vadinasi išsiskyrė.
Bet va man įdomu – iki dabar jis neparašė. Kam tada pasikvietė į draugus, jeigu nerašo
ir va man klausimas iškilo – o gal man pačiai jam kažką parašyti? Visgi tikrai gražiai bendravom ir gaila tos prarastos draugystės.
Tik jei rašyti – tai ką? sunku kažkaip sugalvoti…
išsiplėčiau čia kažkaip, bet jeigu kas patarsit – būsiu labai dėkinga
UP, kam nesunku
kokius svetimus ir kas juos vilioja.. geras bet nei viena tema be stūmimų neapsieina
O aš parašyčiau.. nu tai, kas per mergina čia pas tave-bomba, buvo?
gal nerašo, nes bijo… ta prasme, nežino, kiek stipriai tave užpykdė jo (buvusios?) panelės pokštai. gal atsiuntė pakvietimą “prasizondavimui”, nes pats irgi nelabai sugalvoja kaip pradėti kalbą, ypač jei jaučiasi kaltas…. spėju taip, nes buvau panašioj situacijoj, kai seno draugo nauja panelė uždraudė jam su manim bendrauti. o jam tada meilė labai akis buvo užpylusi…. tai mano paskutiniai žodžiai buvo “kai apsigalvosi – pranešk, nes vis dar esi man draugas”. atsirado po trijų metų gal sakė, skambint buvo labai baisu
tavo vietoj rašyčiau nedvejodama – gerus draugus reik saugoti . rašyčiau kažką tokio “o, labas, senai girdėtas kas naujo pas tave?”
Nu jau dėl antraeilės tai nemanau.. kai mano draugo panelė mane užblokavo ir iš visų kontaktų jo ištrynė, jis vis tiek rado būda kaip parašyt, atsiprašyt ir paaiškint. Manau ir autorės draugas norėtų atsiprašyt už tokį ex poelgį, tik vaikinams gal ne taip drasu tai padaryti. O dėl to blokavimo, tai jeigu jis tą ex mylėjo, nenorėjo pykčių, gal kartu ateitį planavo sieti, tai ir sutiko užblokuoti. Draugai yra draugai, bet kai pradedi galvot apie asmeninį gyvenimą tai ir nori padaryt, kad būtų kuo geriau. Aš kažkaip suprantu ir ex norus, kad vaikinas nebebendrautu su savo draugėm (kurios buvo ne tik tokios) ir vaikino nepasipriešinimą tam.
O kadangi dabar vaikinas laisvas, kodėl autorė jam negalėtų parašyti?
okei, jūs įkalbėjot mane – rašau
Veliau praneskit kaip sekesi
prisijungė, bet dar neperžiūri
ai, mergos, gal nereikėjo rašyt visgi, nors “nebeverskim lapų atgal”, kaip sako prisijungė, bet neatrašo, užėjau į profilį jo, tai rodo, kad tipo negaliu pridėt jo į draugus (vadinasi išmetė ir/arba užblokavo vėl). kažkoks vaikų darželis pasižadu sau jam daugiau niekada nerašyti!
aš irgi pabuvau vaiku, bet kad nekiltų pagunda ištryniau visą mūsų ankstesnį pokalbį iš feisbuko.
damn…. kaip nesmagu
Reikejo klausyt manes!
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
