labai lengva tema, bet siaip nemanau kad kazkas tiesiog uz aciu atsius savo rasyta darba ar tuo labiau uz tave parasys

medziagos siuo klausimu yra labai daug, pilna monografiju, tik reikia netinget.

1 principas – Bendrieji teisėjų nepriklausomybės principai

1. Būtina imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų užtikrintas teisėjų nepriklausomumo gerbimas,

gynimas ir skatinimas.

2. Ypatingai reikėtų imtis tokių priemonių:

a. Teisėjų nepriklausomumą turėtų garantuoti Konvencijos nuostatos ir konstituciniai principai,

pavyzdžiui, įtraukiant i konstitucijas ir kitus įstatymus šios rekomendacijos nuostatas. Priklausomai

nuo kiekvienos valstybės teisės tradicijų, tokios taisyklės gali numatyti, kad:

i. teisėjų sprendimai negali būti peržiūrimi jokia kita tvarka, išskyrus įstatymo numatyta apeliacine ar jai prilyginta tvarka;

ii. teisėjų įgaliojimų laiką ir atlyginimą turi garantuoti įstatymas;

iii. jokia kita institucija, išskyrus patį teismą, negali priimti sprendimo dėl įstatymo

apibrėžtos konkretaus teismo kompetencijos;

iv. vyriausybė ir administracija neturi turėti galimybių priimti sprendimų, kurie atgaline

data pripažintų teismo sprendimą negaliojančiu, išskyrus sprendimus dėl amnestijos, malonės ir pan.

b. Vykdomoji ir įstatymų leidžiamoji valdžia turi užtikrinti, kad teisėjai būtų nepriklausomi, ir kad

nebūtų imamasi priemonių, galinčių sukelti pavojų teisėjų nepriklausomumui.

c. Visi sprendimai, susiję su teisėjų profesine karjera turi remtis objektyviais kriterijais, o teisėjų

atranka ir karjera turi remtis nuopelnais atsižvelgiant į kvalifikaciją, dorumą, sugebėjimus ir darbo

efektyvumą. Institucija, priimanti sprendimą dėl teisėjų atrankos ir karjeros, turi būti nepriklausoma nuo vyriausybės ir administracijos. Siekiant apsaugoti nepriklausomybę, specialios taisyklės turi užtikrinti, pavyzdžiui, kad teisminė valdžia renka šios institucijos narius, o institucija pati nustato procedūros taisykles.

Antra vertus, ten, kur konstitucinės ir teisinės nuostatos bei tradicijos leidžia, kad teisėjus skirtų vyriausybė, turi būti numatytos garantijos, kurios užtikrintų, kad teisėjų skyrimo procedūros būtų viešos ir nepriklausomos, ir kad sprendimų neįtakotų jokios kitos priežastys, išskyrus tas, kurios yra susiję su aukščiau minėtais objektyviais kriterijais. Tokiomis garantijomis galėtų būti vienas arba keletas iš žemiau išvardintų dalykų:

i. speciali nepriklausoma ir kompetentinga institucija, galinti patarti vyriausybei, kurios patarimais yra vadovaujamasi praktiškai; arba

ii. asmens teisė apskųsti sprendimą nepriklausomai institucijai; arba

iii. institucija, priimanti sprendimą, yra apsaugota nuo neteisėtos ir nederamos įtakos.

d. Priimdami sprendimus teisėjai turi būti nepriklausomi ir turėti galimybę veikti be apribojimų, neteisėtos įtakos, paskatų, spaudimo, tiesioginių ar netiesioginių grasinimų iš bet kurio visuomenės

sluoksnio pusės arba dėl bet kurių priežasčių. Įstatymai turėtų numatyti sankcijas prieš asmenis, siekiančius bet kuriuo šių būdų daryti įtaką teisėjams. Teisėjai turi turėti nevaržomą laisvę nagrinėti

bylas nešališkai, remiantis savo sąžine ir savo faktų interpretavimu bei vadovaujantis vyraujančiomis teises normomis. Teisėjai neprivalo niekam, išskyrus teisminę valdžią, atsiskaityti

dėl savo bylų esmės.

e. Bylų paskirstymui negali daryti įtakos kurios nors bylos šalies arba kurio nors asmens,

suinteresuoto bylos baigtimi, norai. Toks paskirstymas galėtų vykti, pavyzdžiui, traukiant burtus

arba taikant mechanišką skirstymą pagal abėcėlę arba kokią nors panašią sistemą.

f. Byla negali būti paimta iš konkretaus teisėjo be svarbios priežasties, pavyzdžiui, rimtos ligos

arba interesų konflikto. Bet kurios priežastys ir tokio atėmimo procedūros turi būti numatytos

įstatyme, ir jiems negali turėti įtakos jokie vyriausybės ar administracijos interesai. Sprendimą dėl

bylos paėmimo iš teisėjo turi priimti institucija, turinti tokią pat teisminę nepriklausomybę kaip

teisėjai.

3. Teisėjai, ar jie būtų paskirti ar išrinkti, turi turėti garantiją, kad jie užims tas pareigas iki privalomo pensijinio amžiaus arba jų įgaliojimų pabaigos.

II principas – Teisėjų autoritetas

1. Visi asmenys, susiję su byla, įskaitant valstybės institucijas ar jų atstovus, privalo paklusti teisėjo

nurodymams.

2. Teisėjai turi turėti pakankamus įgaliojimus ir galimybę jais naudotis, kad galėtų vykdyti savo

pareigas ir palaikyti savo autoritetą bei teismo orumą.

III principas – Tinkamos darbo sąlygos

1. Teisėjams turi būti sudarytos tinkamos sąlygos, leidžiančios jiems efektyviai dirbti, o ypač:

a. priimant pakankamą kiekį teisėjų ir užtikrinant atitinkamą jų rengimą, pavyzdžiui, praktinį

mokymą teismuose ir, kur tai įmanoma, kitose valdžios įstaigose ir institucijose prieš paskyrimą ir

jų darbo metu. Toks mokymas teisėjams turi būti nemokamas ir ypatingai liesti naujausius

įstatymus ir precedentinę teisę. Kur tinkama, rengimo sudedamąja dalimi turi būti mokomosios

išvykos į Europos ir užsienio valdžios institucijas ir teismus;

b. užtikrinant, kad teisėjų statusas ir atlyginimas atitiktų jų profesijos orumą ir atsakomybės mastą;

c. nustatant aiškią karjeros struktūrą, kad būtų galima priimti ir išlaikyti gabius teisėjus;

d.. aprūpinant reikiamu pagalbiniu personalu bei įranga, ypač ofiso automatizavimo ir duomenų

apdorojimo priemonėmis, kad teisėjams būtų užtikrinta galimybė dirbti efektyviai ir bereikalingai

negaištant laiko.