Reikia jūsų patarimų
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos,nepykit,kad rašau anonimiškai,bet šiek tiek nejauku rašyti,kai visi žino,kas aš. Esu dar labai jaunutė,man 17metų,tačiau turiu labai labai didelę šeimos problemą,o esmė tame,kad visiškai nieko padaryti negaliu. Gyvenu kartu su mama ir tėčiu,sesė studijuoja,todėl dažnai jos nebūna namie ir visas stresas ir įtampa krinta man..Vienu žodžiu yra tokia situacija..ji prasidėjo prieš 7metus,mama buvo darbo vakarėlyje ir ten buvo tėčio geriausias draugas (tėčio tame vakarėlyje nebuvo),kai mama grįžo pradėjo viskas aplinkui dužti,pasirodo tėtis mamai pasakė: “tu mane išdavei su mano geriausiu draugu,aš pats mačiau”,esmė tame,kad tėtis visa vakara buvo su manimi ir matyti tikrai niekaip negalėjo. Sunku paaiškinti viska,viskas tęsiąsi iki šiol..kuo toliau tuo baisiau. Buvo viskas sudaužyta: duris,lėkštės,stalai,televizoriai,stiklai,komodos,stalčiai,langai ir pan.. Esmė tame,kad jis muša ir mano mama..labai muša,mama su mėlynėm vaiksčioja,kruvinom rankom kojom ir panašiai,aš kai paaugau pradėjau pulti ant tėčio,jį draskau,daužau,braižau,bet žinoma nelieku nepastebėta,gaunu ir aš,bet mama liks mama ir ją visa gyvenima ginsiu. Dar neistorijos pabaiga,dažniausiai tai kartojasi,kai tėtis būna girtas ir jam visada kitaip sakant ‘užplaukia’. Negana to,jis savo jau buvusį geriausią draugą reketavo,kad pasakytu,kad mano mama jį išdavė su juo geriausiu draugu,bet jis neigė ir sakė,kad nieko nebuvo,tada tėtis puola ir tą buvusį geriausią draugą…Dar mes bėgdavom su mama iš namų,slėpdavomės,turėjom kitą butą ir panašiai,tėtis tada mums skambindavo ir nieko nekalbėdavo,mes ti girdėdavome,kaip dūžta baldai ir daiktai mūsų namuose,būdavo skaudu,praėjus kelioms dienoms tėtis skambindavo mums ir liepdavo grįžti sakydavo,kad pasitaisys,bus geresnis,bet tai trukdavo savaite gal truputi ilgiau… Mama daug kartų yra kvietusi policija,daug pareiškimų yra rašyta,jis buvo uždarytas į psichiatrinę,bet jį ištyrė ir paleido. Po visų barnių praėjus savaitei tėvai vėl bendrauja normaliai,bučiuojasi ir panašiai. Daug kartų esu sakiusi mamai,kad jį paliktų,bet ji sako,kad negali,nes labai jį myli….PADĖKIT MAN,nežinau ką man daryti,aš nebenoriu tokio gyvenimo,bet ir mamos palikti vienos nenoriu su juo!!!
Na, bet kuriuo atveju tau jau 17ka, išvažiuosi į kitą miestą studijuoti, liksi nuošalyje šių šeimyninių bėdų. Tad jei ir nieko nepadarysi, laikas pataisys viską. Tada ir mamą galėsi pasikviesti pas save, kad bent kartais prasiblaškytų. Nors šiuo metu tikrai geriausiai būtų skyrybos, bet daugelis porų tokiame amžiuje, kai vaikai beveik užaugę,nebesiskiria, kad ir mušamos, engiamos, toliau kenčia, ale myli. Bet tiesiog yra susigyvenusios su savo padėtimi, bijo ir pačio vyro, ir pokyčių.
Esi dviejų idiotų įkaitė. Vienas paranojikas su eile chroniškų patalogijų (kas, kad paleido iš psichiatrinės, tokių niekas ir negydo – brangu), o kita, tai auka su Stocholmo sindromu. Patarimas vienintelis: bėk iš ten.
cia labiau ne meile o kompleksai.galvoja paliks ir niekam nebebus reikalinga tipo amzius ir t.t. kaip galima myleti zmogu kuris 7m neduoda gyvenimo.
o jei pati nesusiims ir nepaliks jo,tai tu nieko nepakeisi.zmogu nepriversi jei ji pati to nenori.
būk atsargi su tokiu savo gyvenimu..laisvai gali pasigauti kokia liga ir panašiai,nes tikiu kiek baimės įvaro tokie dalykai..
Labai pažįstama situacija Tik mano atveju galiausiai po begalės įkalbinėjimų mama ryžosi palikti tėtį. Dabar kai jos paklausiu ar to nesigaili, ji atsako, kad gailisi tik vieno – kad nepadarė to ankščiau o tau linkiu stiprybės! Ir stenkis mamai paaiškinti, kad dėl tos ”meilės” kenčia ne tik ji, bet ir tu.
Labai ačiū visiems už patarimus,tikrai labai daug padėjote…kai vėl ‘tai’ pasikartos bandysiu įkalbėti mama ir vėl…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
