mano suneliui jau 1 metai ir 4 menesiai, nei karto nebuvo paliktas niekur, visur visada su teveliais. o del supavimo, jam to niekada nereikejo, netgi nepatinka kai supuoju.

Supdavau kai prireikdavo labai jau kai neramus būdavo,nuo mažų dienų palikdavau su seneliais (tiek savo tėvais,tiek uošviais) dabar jam jau metai ir 3mėn,nebijo nei svetimų žmonių,visiems šypsosi,mielai tiesia rankas,drasus berniukas.Girdėjau,kad kiti vaikai kurie nuolat buva su tėvais ar su mama,paauge turi kompleksu prie svetimų žmonių,visada isikibę į mamos sijona vaikšto

kamilegailiuniene ziurint koks vaikas, mano kad ir su mumis budavo,bet svetimu nebijo, visada susidraugauja su visais

keistas klausimas, juk visi vaikai skirtingai elgiasi…

nuo gimimo tik su mumis, aciu dievui, kad pirkau supama lovyte, buvo issigelbejimas, nes nuo pat gimimo labai neramus buvo.nuo 1.5 metu pusantru metu ji priziurejo auklyte.

Istikruju tie kurie nuolat buna po mamytes sijonu mazi, veliau bijo zmoniu,buna susikauste, drovus ir t.t turiu gyva pavyzdy,kaimyne savo mergaites net i darzeli neleidzia,vaikas bijo visko apsoliuciai,be mamos nei minutes

nepritariu Rutai, cia netaisykle…maniske auga tik su manimi-i darzeli neina, o yra labai komunikabili ir nebijo zmoniu…

Visi skirtingi kudikeliai. Svarbiausia nepripratinti, kad butu nuolatos ant ranku. O siaip kudikelis jauciasi gerai kai jaucia jog salia yra kas nors, kartais kai nakti verkia uztenka uzdeti ranka ant pilvuko ir greitai nurimsta

Vienas gali pabuti kai miega. O siaip mamaos dazniausiai bijo, kad kas nors neatsitiktu, nepasprinktu ar dar kas nenutiktu, tad patariu ysigyti racija kudikiams su vaizdu, tada budama kur nors sode tarkim, gali matyti ka daro mazylis ir girdeti jy. Puikus daiktas, pravercia net labai.

daryk, kaip širdis sako – neapsiriksi

musu supama lovyte buvo nuo mazens iki 2metuku, paskui pats issirinko lovele kurioje miega.

nepalikineju niekam savo maojo nes ir pati turiu laiko, buvo kad ilgiausiai pusdieniu palikom mazaji uosvems, va dar kai ligoninej gulejau vyras priziurejo maziuka.

Cia manau,kiekvienai pagal poreiki.Asmeniskai as,niekad nepalikinedavau,nes visur,kur eidavau,galejau vestis ir ja kartu,tuo labiau,kad pati iki1,5metu maitinau.Db dukrytei jau 4metai ir tikrai noriai su visais bendrauja,lanko darzeli,is pradziu pamaciusi nepazystama zmogu,truputi drovosi,bet praeina kelios akimirkos ir susidraugauja.Pati kieme susiranda draugu.Kiekvienas vaikas yra skirtingas,tad kaip elgtis,palikti su seneliais ar ne,pagal galimybes ir poreikius,jei mama jaucia,kad jai reikia pabuti nors trumpai vienai,atsipalaiduoti ir skirti sau laiko,puiku!Nes kai mamyte pailsejusi,buna ir linksmesne ir ramesne,ka vaikai labai jaucia.O pati siaip niekad irgi nesupuodavau,nes paprasciausiai nemego ir nesioti nereikedavo,paguldysi ar i kedute pasodinsi,galedavo buti viena,buvo lb rami,jokiu rupesciu neturedavau ir ne vienos bemieges nakties!

jai daznai matys ne tik tevelius tai bus geriau, nes pvz manoji buna tik su manimi,teti mazaimato nes dirba.tai niekur neina palikti asaru klanas buna jai bent trumpam palieku. o del nesiojimo tai cia nuo taves priklauso jai nesiosi isvien tai negalesi atsikvepti nes pripras ant ranku. o del verkimo tai nerigdau bereikalo tik kartais leidziu jai suprasti kad reikia palaukti o tuo metu ji oziuojasi. patarciau ant ranku nesipratinti

Na, aš su savo turtais nesiskyriau gan ilgai. Į darželį tik nuo trijų metukų pradėjo eiti, mažoji irgi eis nuo trijų. Manau dar spės ir be mamos prisibūti

Šiap jokių problemų su daržiuku nebuvo, išskyrus gal kokią savaitėlę, eina noriai. Maniškės gal nėra greituolės, bet auklėtoja sakė, kad vyresnioji nebijo deklamuoti prieš visus, yra pakankamai drąsi ir pasitikinti savimi.

Dabar noriai lieka su seneliais, su mano seserimi.

O kai mažos buvo, niekada nesupdavau išskyrus pavienius atvejus, kai būdavo neramesnės.

Šiap ant rankų irgi per daug nepratinome, bet ir nebūdavo taip, kad vaikas kažkur visą dieną vienas pragulėdavo. Juk mažiukas vienas gali ramiai pabūti 15-30min. O ir kol mažas myluoji, nes žinai, kad paaugs ir jau pats nebesileis, tad kol gali, tai ko nepamyluoti

Niekada nebuvo taip, kad nuo rankų nenuliptų ir prašytųsi atgal, greičiau jau prašydavosi, kad paleisčiau ir leisčiau bėgti.

elkitės taip kaip pačiai atrodo,taip,kad išeiti kažkur tai niekada nepalikdavau,jei aš kitam kambary ar virtuvėj tai palikdavau lovytėje,vėliau maitinimo kėdutėje pusiau sėdom,lavinimo kilimėlyje,leisdavau ir parėkti,visko buvo,elgiausi taip kaip tuo metu atrodė reikėjo elgtis.niekada nesitampiau vaiko pastoviai ant rankų,ir nebūdavau prie jo kiekvieną minutę