Reikia patarimo
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos merginos, (pasistengsiu kuo trumpiau), siuo metu draugauju su vaikinu, bet daugiau nei pries pusmeti as issiskyriau su savo labai geru draugu. tai buvo tas zmogus su kuriu buvo ilgamete draugystes (dvasine, kelis metus), labai pazinom vienas kita ir labai tapom svarbus vienas kitam…bet kaip gaila tie jausmai perraugo uz draugystes rimu, jausmai buvo abipusiai.. visa ta laika jis turejo panele. (iskart uzbegu uz akiu ir paaiskinu,kad nebuvau ta kur kisausi i santykius, buvau tiesiog drauge tikrai neviliojau buvau tiesiog vienoje kompanija).
taciau jau atejus i ta kompanija daug visko isgirsdavau,kad ta jo panele nekazka,niekad nebuna bei jie nuolat pykstasi,,, tas draugas vis labiau eme man rodyti draugiskus jausmus,artuma (bet nekanbino), galiausiai viskas baigesi tuo,kad megindama begti nuo viso sito ir palikti ji ramybei, kad nieko nebedrumsiciau….jis mete pana ir bego paskui mane, ,,, nes mes tikrai dvasiskai labai artimi tapom, rasdavo ramybe su manim jis. taigi, bet ilgai neisbuvom, man as staiga atsalau,man buvo sokas…nezinau kas buvo, bet atrodo lyg begciau nuo jausmu…plius jis kitam mieste jis gyveno tuo metu. pati uzsiminiau apie vienas kitam pasisakyma ,,viso gero” be dideliu kalbu emem ir issiskyrem, tiesiog net realiai nedrisom pazvelgti vienas kitam i akis. galvojau tai eilinis pykciukas…bet laikas ejo, ir as nedrisau aiskintis santykiu, dabar jau as susiradau drauga kita, is nuogirdu girdejau,kad jis grizo pas buvusia…. as nesijauciu laiminga, labai truksta to buvusio draugo, to rysio, tu pasnekesiu, artumo, visko…ir mane tai gniuzdo. galvoju gal kada parasyti kazka ,,,kazkaip, bet save iskart smerkiu,kad nesikisciau i santykius, jis tikriausiai dabar labai laimingas…,bet kita vertus pagalvojus, gal jis ta pati galvoja ir apie mane, kad as laiminga pagaliau su nauju zmogum. mergaites, patarktit. bijau prarasti zmogu, nes su juo jauciausi taip lyg buciau su savu. Aciu.
Klaidos taip bado akis, kad net nesinorėjo iki galo daskaityt
skubiai parasiau, nes isvis dvejojau ar verta rasyti. Kas tos klaidos, kai panele klausia patarimo.
Kad ne tiek ir daug Tu klaidu,bet per ilgas tekstas
@karuolis
Da- rusiskas priesdelis,nevartojamas
Juokiasi puodas,kad katilas juodas
Pati klaidas darai
Na, mergaites, esu macius ir ilgesniu. ;D patarkit, paskaitykit, jei jau parasiau
pasikalbek su juo….bandyk kovoti del savo laimes…. o jei nepavyks bent jau busi pabandziusi, ir ateityje nereiks galvoti kad kazko nepameginai padaryti del savo laimes
Gal net ne per ilgas,o per painus,bent jau man siam vakarui,labai reik prota itempt,kad suprast
galbut ir reiketu jusu patarimu pasinaudoti, nes daugiau patarimu, tikriausiai, nesulauksiu del teksto ilgio . Bijojau kalbetis, kad po ilgo laiko atsibunda miegancioji grazuole ir trigrasi dar kisa kur nereikia, to bijau,kad busiu pasmerkta bei nusizeminus isgirdus kazka ko net nebuciau norejus isgirsti, bet geriau zinoti tiesa nei skaudinti kitus ir paciai kenteti.. aciu
Paini ir istorija. daug visko buvo per tuos metus ir stengiausi sutrumpinti, daug ka isimti is istorijos. Bei nenorejau antpludzio piktu komentaru,kad sugrioviau kazkieno santykius, tai taip ir issiplete tekstas. ;/
Kazkiek supratau
nebijok Tu kistis i tuos santykius, juk jis gali reaguot,kaip tinkamas,greiciau kazko kito bijai,suprantu,as irgi baile tokiuose klausimuose,bet surizikuot butu manau teisinga
Man atrodo,tau budingi krastutinumai ir savigrauza. Auksciau nosi! Nebuk tokia savikritiska
Tikriausiai bijau,kad isgirsiu,kad jam as nebereikalinga. O kaip bebutu gaila, as jo per ta laika nepamirsau, nors stengiausi kiek galedama ..susiradau darba, uzsiemimu, naujas draugas (t.y vaikinas) galvojau nauja gyvenima susikursiu ir viska praeity paliksiu, bet kasdien vis sunkiau.
As tiesiog nenoriu niekam blogo,(ypac jam,jei jis laimingas su ta pana) nors zinau ,kad vargu ar taip imanoma. beto principu isikandus, nes manau vis : ,,jei jau taip as buciau jam reikalinga tai pats susirastu…juk jis bernas” .
Ai Cia daug kam taip Buna
o idomiausia,kad nieks tau nepades,pati turesi surizikuoti…pas mane panasi istorija,tik n kartu labiau komplikuota ir sena. As neisdrisau,iki siol nekaip jauciuosi. Nes kaip sakoma ” tiesa islaisvina”,Kai kuriuos dalykus reik tiesiog suzinot,isdrist gyvent,rizikuot,teigt save,mylet save,nebijot klyst ir t.t.
“pats susirastu,nes bernas” – Cia kazkoks is pirsto islauztas stereotipas,Tu bernu Buna ivairiu
Nereikia tau patarimo, tiesiog Tu bijai…
As galiu patart nebijot,bet ar del to nustosi bijoti?
Gerai, tuomet kuri vakara susikaupsiu, pagalvosiu ka noreciau jam pasakyti ir tiesiog parasysiu jam, o sureaguos taip kaip turi sureaguoti. reikia pasiziureti tiesai i akis. teisingi zodziai,kad tiesa islaisvina. Aciu Tau labai. surizikuosiu, numesiu visus principus i sali ir pasakysiu kaip jauciuosi.
Taip, as bijau, kad tiesa bus ne tokia, kokia noreciau isgirsti. Bijau buti sutrypta. bijau buti iskaudinta zmogaus tokio artimo, to kuri laikiau ir atrodo tebelaikau taip arti. nors nezinia tas pats tik,kad po truputi ta skausma sukelia, o ne staiga.
Gali taip nedramatizuot,juk normalu ir siaip parasyt,pasidomet,kaip gyvena,kad neisgasdintum ir Jo
O po to ziuresi. Kaip pati jausies,ir kaip jis sureaguos..
As manau,jei tarp zmoniu Buna didele simpatija, ji niekur nedingsta,juk jus nesusipykot,viena kito neiskaudinot,tik siaip issiskyret
Labai tave suprantu,as irgi bijociau,ziauriai
Manau,kad gal ne toks baisus velnias,Koki ji piesia,Buna ir blogesniu situaciju. Imanoma viskas,ir Tu nezinai,kaip bus
na taip, matysiu,kad is mandagumo tik ka atsako bus viskas aisku, o jei negausiu atsako taip pat zinosiu, kad gerai taip kaip dabar yra jam. as taip pat manau. ne, tiesiog nutraukem staiga rysi. is manes ilga tyla ir is jo, aisku as kaip panele laukiau jo…bet kaip nugirdau ,kad grizo pas buvusia…tai buvo labai skaudu, nes tikejau as , kad tikrai mums kazkas iseis, tada dar labiau uzsisklendziau ir stengiausi susikurti kita gyvenima, atsiribojau nuo bendru draugu, susiradau darba, pomegiu, nauja vaikina,,,ir vaidinau pamirsus ji. nors istiesu laukiau jo ir skaudinaus save, bet jokio mano dramatinio jausmu anpludzio neteko jam girdeti. priesingai is to pykciau pateikiau,kad man dzin.
Labai gera, kad supranti va , patari, palaikai, ikvepi…jauciuosi dabar daug labiau pasitikinti savimi ir stipresne. siaip buvau sau pazada davus, jei po lygiai metu nepamirstu jo tai darau viska, kad tik susigrazinti, bet dabar kaip visgi isipareigojus kitam jau zmogui, ir laikas bega…ir jauciu,kad mintyse tik mano sielos draugas, o ne dabartinis vaikinas, tai is pagarbos zmoogui noretusi to laiko nebetemti ir viska greiciau issiaiskinti, nes nenoriu zaisti zmogaus jausmais,.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
