Reikia patarimo iš šalies
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Šiandien tai pagaliau padariau – pasakiau vieninteliam žmogui, kurį kada nors taip mylėjau ir tebemyliu, kad tarp mūsų viskas baigta. Kodėl? Mes esame iš skirtingų šalių. Aš gyvenu Lt, o jis – nelietuvis, gyvena kitoje ES šalyje. Kartu buvome 4 metus. Iš jų tik mėnesį prabuvome kartu realybėje. Taigi beveik visą laiką bendravome internetu. Jis – nuostabus, aš jį myliu, juo pasitikiu, jis man artimiausias žmogus ir pažįsta mane geriau nei bet kas kitas. Aš jam esu tiek pat artima. Bet vienintelis dalykas, kuris trukdo šią istoriją paversti idealia yra atstumas. Abu negalime palikti studijų, darbų ir t.t.savo šalyse. Niekaip neišeina susibėgti į vieną šalį ir gyventi kartu. Abu dėl to kenčiame. Dėl to ir nusprendžiau viską baigti. Kaip susivaldyti ir nebekontaktuoti su juo? Kaip jį pamiršti, kad galėčiau pradėti gyvenimą iš naujo? Ką Jūs darytumėte mano vietoje?
P.S. Tos, kurios nori pasišaipyti iš internetinės draugystės, nerašykite. Taip pat, rašau anonimiškai, nes nenoriu darytis “reklamos”.
Ačiū už jūsų nuomonę.
Būčiau pasielgusi taip pat, jei jausmai neblės ir toliau, tada jau kažką rimtesnio reikės mąstyt
trink duomenis ir gyvenk
Ištrink visus kontaktus, kad nekiltų pagunda parašyti. O jei pats rašys ar skambins, neatsilieps ir neatrašinėk. vėliau viskas pasidarys lengviau. Žinoma, kuo mažiau būk namie, tai tikrai padeda
Niekas nepadės geriau, nei laikas… Bet šiaip jei tvirtai apsisprendei, patarčiau ištrinti visas bendras nuotraukas, žinutes ir panašiai. Ir dar labai svarbu kuo daugiau bendrauti su draugais, nesėdėti namie, ką nors veikti ir ypač gerai būtų, jei ta veikla būtų kokia nors nauja, dar nebandyta, kad neprimintų jo. Sėkmės.
o man taip graudziau nuskambejo, bet ne todel, kas skiriates, o del graudzios siu dienu realybes, kai meile ir ta vyksta virtualiiai. siulau pasiziureti filma meile per atstuma. ten panasi istorija i jusiske. jie negalejo susieiti gyventi vienoj vietoj, bet nepadejo tasko savo santykiuose.
Kebli situacija. Visų pirma, ištrink viską, kas su juo susiję: kontaktai, telefono numeriai, dovanėlės ir pan. O tada bandyk save psichologiškai nuteikt, kad tu jo dar gerai nepažįsti, kad ilgiau pabendravus tikriausiai pasirodytų ir visi jo minusai bei ydos, galiausiai mąstyk ta linkme, kad, jeigu jums bus lemta būt kartu, dar kada netikėtai susitiksit.
O ir šiaip geriausias vaistas meilės žaizdom gydyti yra laikas. Pradžia sunki, norėsis būti vienai, bet galop atsiras ir kitas žmogus, kuris užlopys vienatvės skyles. Sėkmės
Jeigu mylėčiau žmogų, važiuočiau pas jį, jei tik yra galimybes. Pradėčiau mokytis ten, bet jeigu studijų liko vieni meteliai, tai dar pakentėčiau.
ooo, zinau ka tai reiskia.. as taip pat draugauju su vaikinu kuris gyvena kitam mieste, bet nuo sio rudens kraustysis i vilniu, nes mokysis universitete. o iki siol isbendravom internetu 2,5 metu..(zinoma buvo ir susitikimu) jei nezinociau kiek dar truks musu bendravimas internetu/mobiliuoju viska nutraukciau, per didelis saves kankinimas.. nors taip pat jis pazista mane geriau nei bet kas kitas, juo pasitikiu, myliu ir t.t. todel jei nezinote kiek dar laiko (ar ilgai) truks toks bendraviams atskrirai ir jei artimiausioje ateityje nezadat gyventi vienam mieste, galbut geriausia viska nutraukti, jei jis jums likimo skirtasis, galbut susitiksite po metu ar po dvieju ir viskas bus daug lengviau ..
Mūsų bendravome labai daug, gal ir banaliai pasakysiu, bet jis – visas mano gyvenimas, tos kurios turite antras puses tai suprasite. Todėl nėra taip paprasta viską ištrinti. Duomenis ištrinti galiu, bet kaip ištrinti tuos jausmus?
niekaip beto ir laikas nepadeda, svarbiausia nesedeti namie , eiti su draugais , lankyti kokius uzsiemimus, kad ir mokytis, bet visada kazka veikti, taip lengviau. galbut po kazkiek nebendravimo suprasite, kad vis del to nebegalite vienas be kito gyvenit ir pasirysit toliau bendrauti ir laukti kol galesit but kartu
Tas ir baisiausia, kad aš pažįstu jį beveik taip pat kaip save, žinau jo minusus ir pliusus, mačiau jį visokį. Ir žinau, kad geresnio už jį šiame pasaulyje nerasiu.
Ačiū už jūsų patarimus, tikiuosi žlugdydama šiuos santykius nesužlugdysiu savęs..
perskaicius suspaude sirdi galbut vaziuok pas ji.. beto vasara arteja, bent vasara pasidziaukit kartu
Mes jau n kartų bandėme viską užbaigti. Ilgiausiai tai truko savaitgalį, ilgiau nė vienas neištvėrėme. Noriu nebeskaudinti tiek savęs, tiek jo, jis per daug nuostabus žmogus, kad taip kankintųsi, todėl nebenoriu vėl grįžti prie to paties. Baisiausia, kad net būdama su draugais ar besilinksmindama kur nors nesiliauju apie jį galvojusi..
Norėjau viską mesti ir važiuoti pas jį, bet esu dar “per maža”, kad gaučiau ten tokį darbą, kokį galiu gauti Lietuvoje. Be to, žinau, kad metusi čia viską nesėkmės atveju neturėsiu kur grįžti. Nenoriu elgtis neprotingai ir susigadinti gyvenimą, nes kol kas jis ir taip nebuvo vien džiaugsmų kupinas..O jam tas pats būtų jei jis atvažiuotų pas mane metęs viską savo šalyje. Net pačiai kartais juokinga, kad mums niekaip nepavyksta susieiti 21 amžiuje kai viskas ranka pasiekiama..
ech suprantu.. stiprybes tau …
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
