Sveiki,

Gyvenu uzsienyje, man 26, jam 34. Jis – ne lietuvis,lenkas ilgai gyvenantis toje salyje.

Susipazinome balandzio pradzioje. Turejome grazu laika.

Jis dirba su draudimais, yra sefas. turi daug veiklos ir jam itin svarbus pinigai, kuriu jis uzdirba daugiau negu pakanka. As dirbu irgi, turiu buta ir pati sau viska finansuoju, nors toje salyje gyvenu tik 2,5m. Esu darbsti, visad daug dirbau dabar turiu geresni gyvenima negu pradzioje.

Zodziu esme tokia. Sakyciaum, kad as neturiu jausmu, tik esu kaip suo, vienisas ir megstantis kad yra kam as kazkiek rupiu. Su juo po pirmos savaites ememe vis maziau matytis, tai darbas, tai susitikimai darbo, tai jis eina begioti- nors sakeme kad ta diena susitiksim. Buvome jo darbo kelioneje, tarp daugybes zmoniu, uzsienyje, jam tai nekainavo, man irgi, 4 dienas praleidome kartu.

Po to praejo tik savaite. Is jo vargiai sulauksi demesio. Skambutis – jis eina begioti, kita diena – jis turi susitikima, o abu kartus sakeme mes susitiksime. Ir jokio gailescio kad pazadu jis netesi.

Kita vakara as parasiau, irgi mazai rasau nes ikyrejo kai man atsakoma po 3-4 valandu. Dar kita-jokio kontakto. Penktadieni parase jis- hey, ar tu nenori man rasyti. Na man ikyrejo, kad as negaunu demesio,jis mieliau susitinka su draugais ar daro ka kita negu man pamatyti nors gyvena salia.

Sunkus charakteris. Sestadienis- tikejausi sms, kad parasys kada gali pasiimti savo pora pas mane esanciu smulkmenu. Vakar pasieme, galop isdejo mane i suns dienas kad as esu koncentruota tik pinigais, kad as negalejau sumoketi 25euru uz taksi, kad jis ir pirmyn ir atgal is oro uosto mokejo -nors uzdirba gal 3-8 kart daugiau negu as, kad as nedekoju jei mes ka valgome ir jis sumoka- o ka mes valgome daznai-kebaba. Kad toks charakteris nevertas meiles. Ir…kad as neva per “siaura” sekso metu. O kada tai buna- kai tai neteikia malonumo ir vyras per daug skuba.

Gaila, kad jis nemato saves, koks jis egoistiskas ir materialus, nesilaikantis pazadu. Tokio zmogaus, kuris mane tiek sudetu i suns dienas neteko sutikti,. O kiek as stengiuosi, tai tortas su gimtadieniu, tai jo laukti kad susitiksim.

Siandien, turejau nueiti pas gydytoja suzinoti ar as nesilaukiu ir jam paskambinti. Sake- susitiksim pakalbeti. Vakare skambutis ir zinute- geriau kad siandien mes nesusitiksime. dziaugiuosi kad nesilauki. ir kaip tai turetu toliau eiti- as sakiau-nezinau. sako “juk nesamone, ar ne”. Ir ciau.

Man reikia patarimo…kaip man elgtis.

Galvoju duoti laiko susivokti, nes as save laikau puikiu zmogumi, besistengianciu ir tt.

aciu is anksto