Religija. Apšvieskit.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas rytas, išties man truputį gėda. Savo pažįstamų tarpe turiu nemažai tikinčių žmonių. Ne fanatiškai (nors pažįstu ir tokių), bet per didžiąsias šventes bažnyčią lanko ir gan dorai gyvena. Deja, aš į jų tarpą neįsipaišau. Niekaip negaliu perlipti per save ir patikėti, kad kažkur debesyse sėdi seniokas, kuris atleidžia mūsų kaltes ar baudžia. Gyvenu net labai pasakyčiau dorai – esu ir būsiu ištikima, nevagiu, gerbiu žmones, bet čia mano pačios įstatymai. Tikiu pvz, kad už blogus darbus atsisuka bumerangu, kad geri darbai įvertinami ir už juos irgi sulauki atpildo.Tikrai nepagalvokit, kad sumaniau pasityčioti – pasidalinkit, prašau, kaip jūs tikit?
Pvz imkim ”Sveika Marija”
Sveika, Marija, malonės pilnoji!
Viešpats su Tavimi!
Tu pagirta tarp moterų
ir pagirtas Tavo sūnus – Jėzus.
Šventoji Marija, Dievo Motina,
melsk už mus, nusidėjėlius,
dabar ir mūsų mirties valandą.
Viskas regis gerai, bet prie ko čia Jėzus? Kodėl jis tarp moterų pagirtas?
Ir kitose maldose man kliūva šis tas. Kaip gali prasidėti iš šventosios dvasios? Kodėl minimas Šventas tėvas, nors tikim tik Jėzumi? Ar tai reiškia, kad Dievai du? Tėvas ir sūnus? Tai kaip tada šventoji dvasia? Juk jei buvo Dievas tėvas, Marija pastojo nuo šventos dvasios – tai jis ne Jėzaus tėvas tada?
Tikrai bijau susilaukti asmeninių piktų žinučių, todėl lieku anonimas.
Temą ištrinsiu, bet galbūt kažkas man paaiškins, kaip reikia tikėti?
Ar išties jūs, tikintieji, tikit, kad po mirties jūsų kūnai prisikels?
Klausimai rimti, naktį svarsčiau, kaip čia yra.
va va, pritariu požiūriui, bet panorau keletą klausimų išsiaiškinti anonimiškai. Man tikintys nekliudo, bet kartais įdomu, ką ir kaip jie mąsto. Dar tuo labiau, keletą tokių linksmų kunigėlių
pažįstu Labai linksmų Jie manęs nesmerkia, kad netikiu, bet ir nebando įrodinėti, kad dievas yra. Nors pvz imkim yra keletas – a.a. tėvas Stanislovas, Ričardas Doveika, dabartinis popiežius – man jie priimtini, simpatiški, protingi žmonės. Mielai jų išklausyčiau, pasikalbėčiau, nors ir nesugebėtų manęs perversti į tikėjimą. O bažnyčioj jaučiuosi svetima, netgi labai. Nemoku tiksliai apibūdinti jausmo ( ne velnias manyje sėdi, jei ką ), bet aš ten nesijaučiu saugiai, ta minia mane gąsdina.
As turiu omeny, kad netikiu religiniu dievu. Priklauso nuo poziurio – dievu galima vadint tiesiog jega, del kurios susidare didysis sprogimas. Dievas yra, tik kiekvienam zmogui vis kitokia jo forma. Tik nemegstu dievu isvis kazka vadint, man jau toks padevetas zodis atrodo
gerai, dėkim lygybės ženklą, kad Dievas yra kūrėjas. Jei aš kuriu (esu kompozitorius, rašytojas ar kt) – ar aš esu Dievas? Masės žmonių manim tiki, mane liaupsina. Aš netikiu, kad žemė yra iš kažkokio molio nulipdyta per 7 dienas. Čia gamtos darbas, ne Dievo.
Gyvenime yra taisyklė – kiek pastangų įdėsi, tiek turėsi. Ir ne Dievas tau duos – tu užsidirbsi pats savo prakaitu
Taigi ir yra Šventoji trejybė- Dievas tėvas, sunus ir šventoji dvasia.
Taigi ir žegnojames: vardas dievo tėvo, sūnaus ir šventosios dvasios, amen.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
