Nu kokie tie musu vaikinai saunuoliai!! Vertinkim juos Dar viena prisiminiau Ziema, vakaras, kaimas. Iki arciausios parduotuves 5km. O as taip bananu kokteilio uzsinorejau. Pradejau zyzti veikinui kad man reikia bananu ir kivi! Jam nieko nebeliko, sako siesk i masina, vaziuosim. Tik isvaziavom is kiemo ir priekinis zibintas perdege. Nuejo jis ta zibinta keisti. Lauke tamsu. Telefono zibintu bandau jam ten sviesti, kad nors kazka matytu. Zodziu, pavelavom iki pardes. Nes ji dirbo žiemos metu tik iki 20val. Nusiminiau. Vaikinas pamate, kaip man tuo metu buvo svarbus tie bananai ir nuveze iki norfos. I kita miesteli. Kelio apie 15km i viena puse ojj dėkinga buvau tada jam

Mama pasakojo, kad ji į sesers vaikiną irgi kreivai žiūrėdavo, maždaug ko čia jis ateina, jie užsidaro, kažką slapukauja, mamai nepasakoja, nu eilinis vaikiškas pavydas tai tas vaikinas vis mamai ledų atnešdavo. Mama greit planą susuko vis “netyčia” pusseserė ateidavo, tai vargšas vaikinas dvi ledų porcijas turėdavo nešt

Man vienas iš romantiškesnių įsiminė. Mes krepšinio fanai ir kaip buvo atrankos turnyras į Londono olimpines, rungtynes rodydavo žiauriai anksti ~5 ryto. Pirmos rungtynės, susitarėm žiūrėt, paprašė, kad kai aš prabusiu, paskambinčiau ir pažadinčiau. Nu gerai, skambinu, nekelia. Ai galvoju nežadinsiu, tegu miega. Ir taip skambutis į duris, stovi maniškis su čipsais, kola ir šokoladu gerai, kad viena buvau, nes tėvai tikrai būtų neapsidžiaugę tokiu ankstyvu svečiu o verta paminėt, kad jam keltis anksčiau 10h yra katastrofa nu žodžiu, rungtynių pradžią teko praleisti

Susitikom su buvusiu vaikinu po 9 menesiu nebendravimo.Pabuvom, pabendravom, nuvaziavom prie ezero, norejom iki jo nueiti,bet buvo toks didelis vejas,kad apsisuko ir grizom atgal i masina.Tada jis sako: aciu tau uz ekskursija.(Tikra grazi vieta ten buvo,bet nepasiseke parodyt) ir dave bucki tipo padekodamas. Poto uzvede masina ir pabuciavo normaliai.As pasakiau,kad veztu mane namo.Vezdamas namo,jis visa kelia mane vis pabuciuodavo: kai prie raudonos sustojam, kai reik masina praleist ar pan.,vienoj atkarpoj nebuvo daug sviesoforu, tad sustojes I troleibusu aikstele jis vel mane pabuciavo.Parzeves namo,palydejo mane iki pat duru,kiekvienam aukste vis lindo buciuotis, iskele mane I virsu, bijojau,kad neislaikys,nes nebuvo jis zydrunas savickas ir vos atplesiau ji nuo saves, liepiau namo vaziuot.Visas laimingas buvo, neslepe emociju, pirma kart toki ji maciau.Ar tai labia romantiska as nezinau, bet tos jo emocijos man ispudi paliko..

Atsimenu kai su saviškiu pirmais mėn. Draugystės kai susitikdavom vis po mėgstamiausią šokoladą padovanodavo atsimenu kai labai su tėvais susipykau ir apsipyliau ašaromis nes labai įskaidinta likau ir mes svečiuose buvom. Tai atėjęs maniškis nieko nesakė, apkabino stipriai ir sako “viskas gerai” tada padėjo veidą nusipraust ir pan. Ir šiaip visada kai man liūdna pralinksmina, paguodžia. Arba kai mums buvo suėję 2mėn. Ir jis atvažiavo pas mane nieko nepranešęs su saldainiais ir rože. Buvo vau, nesitikėjau nes jis nemegėjas tokius dalykus daryt

Ach, kai buvau vos penkiolikos, apturėjau ilgiausią draugystę su vaikinu. Sugrojo serenadą po langais. Na, buvo labai gražu, tik gaila, jog tada to taip nesupratau ir neįvertinau kaip dabar

Šios dienos romantikos prasiveržimas pas vyrą. Cituoju: maže, labai skaniai pagaminai valgyti. Pamylėsiu tave kaip reikiant.

Kazkada pasiskundziau, kad vaikinas nieko romantisko nera padares, tai jis man “suorganizavo” nusivezti mane I TV boksta. Jis atvaziavo pas mane namo, sako vaziuosim kai kur.Masinoj liepe salika uzsirist,kad nematyciau kai atvaziavom, jis sako palauk.Paliko mane masinoj viena uzristom akim 10 min.Poto grizta I masina ir sako: nu nesigavo staigmena,gali atsirst akis.Sakau tai ko nesigavo.Sako: nedirba.Tada dar telephone rado kazkoki nr,as paskambinau,pasirodo dirba,tik mielasis iejimo nerado, rodykle buvo tokia.Iejom I vidu, nueinam prie kasu, pamatem kainas, jis pradejo zyst kaip brangu, tai pasakiau,kad einam namo

nu su tais zyzimais, kad brangu… :/ negali is anksto kainu susizinot???

Kas jis nieko is anksto net ir neplanavo ekspromtu padare ir nesigavo

šitą jau kažkur skaičiau

pasiskaitai ir pavydi ..

buna kam sekasi.

Upp

Man su televizijos bokštu irgi yra panašiai buvę. Irgi užrišo akis, kad nematyčiau, kur važiuojam, ir atrišo, tik kai išlipom iš mašinos, tada nusivedė į televizijos bokštą. Pamatėm, kad kainos didelės bet nieko nesakė. nupirko vis tiek du bilietus Šiaip maniškis visada būna romantiškas. Tais pačiais rytais, kai jis anksčiau keliasi ir mane kartais dar pusiau miegančią išbučiuoja. Per gimtadienį, iš pat ryto parnešė didelę puokštę rožių, (pasirodo pats anksti labai kėlėsi, ėjo kelis kilometrus iki gėlių turgaus).

Prisiko mokyklos kieme prie mokyklinio autobusiuko.

Na, kadangi manasis nemėgsta daryti staigmenų, tai kiekviena man būna pati didžiausia laimė.

Tai pirmoji buvo kol dar negyvenom kartu, tai jis pas mane, tai aš pas jį važinėjom. Ir vieną kartą atvažiavęs jis pas mane padarė ryte arbatos, neatkreipiau dėmesio į puodelį, žiūriu raudonas, galvoju gal butiokę iš darbo parsinešė, ar panašiai, bet kai pamačiau koks puodelis paklausiau iš kur jis, sako “čia tavo naujas puodelis”.

Antra buvo kai kažkurį kartą vaikščiojom po knygyną ir pamačiau Mažojo princo knygą. Užsiminiau, kad tai knyga, kuri turėtu būti kiekvienuose namuose. Kitą dieną grįžus iš darbo knygą radau ant stalo!

Forumo žinučių nuotraukos rodomos tik registruotiems nariams. Prisijunk arba registruokis.

<div