Jei pagal jūsų antrą pusę santuoka tai tik formalumas, dėl kitų, parodyti santykių statusą, vadinasi daugiau tai nieko nepasikeistų, anot jo, tai kodėl tada nesusituokti? O gal jisai visgi galvoja, kad santuoka gali kažką pakeisti kardinaliai, tik jums to neišsako… Asmeniškai man tai buvo visada labai svarbu, visada žinojau, kad pirmiausia turi būti santuoka, o tik po to vaikai, ir kad stengsiuosi, kad taip būtų mano gyvenime, o ne atvirkščiai. Mano jau dabartinis vyras, mano laimei, irgi turėjo tokią pačią nuostatą, nes abu buvome iš tokių pat tradicinių šeimų. O gyvenimas susimetus yra iš dalies patogus tai pusei, kuri nenori santuokos – bet kada galima lengviausi keliu viską mesti ir pasitraukti. Anot manęs, santuoka yra parodymas kad žmonės rimtai žiūri vienas į kitą, žengia žingsnį kaip viena šeima dėl to, kad ateityje norės vaikų ir nori, kad jie gimtų šeimoje. Man ilgalaikis sugyventinės statusas reikštų, kad aš esu negerbiama ir į mane nežiūrima rimtai – sumesti skudurus galima juk su bet kuria

Tai, kad vyras nemąsto jog vestuvės kažką pakeis ir yra formalumas, nereiškia, kad jis nepasirengęs įsipareigoti. Gal jis paprasčiausiai mano, kad jau yra įsipareigojęs.

Mano vyrui įsipareigoję mes buvome nuo gyvenimo kartu pradžios. Santuoka buvo tik formalumas ir vyko tik dėl to, kad aš jos norėjau.

Kad vyrui nėra svarbu vestuvės, tai dar nereiškia, kad jis jūsų negerbia, nemyli ir pan.

Krūva vyrų nori vestuvių, santuokos, bet vistiek negerbia savo antros pusės. Nereikia dėl nuomonių skirtumo įsižeisti.

Perdedi ryyškiai. Argumentų jau pilna tema tai tik pritarsiu tai daliai kuri sakė, kad nėra ko dėl nuomonės įsižeist. O jei turėdamas tokią nuomonę vyras vis tiek sako, kad jei tu norėsi ves tai valio! Jis daro DĖL TAVĘS kažką kas jo nuomone nereikalinga ir aukojas bile tu laiminga būtum. Kokio dar meilės įrodymo tau reikia?

Kartu jau beveik 10 metu, o susituokem tik pries pora. Tuo metu kai kurios pazistamos per sita desimtmeti jau po du tris sutuoktinius pakeite. Nejuokauju ir neperdedu. Taip kad nejuokinkit, kad sugyventine jus galite buti bet kuriam, o jau vyrui tai vienintele… santuoka tikrai nera santykiu pagrindas. Teisingai jis sako, svarbiausia, kad kartu butu gera.

Manau,kai zmogus tikrai neabejoja savo sprendimu, tada ir nori tuoktis. Visi tie pasakymai, kad niekas nepasikeicia, todel reiktu nesituokti, yra nesamone. Kodel dauguma zmoniu, kurie gyveno kaip sugyventiniai arba issiskiria ( ir daznai susituokia su naujais partneriais) arba galu gale po t tikro laiko susituokia savo paciu noru, o ne lieka sugyventiniais iki gyvenimo galo? Todel, kad pagaliau pradeda jausti, jog is tikruju to nori ir pagaliau tiki, jog su tuo konkreciu zmogumi nugyvens savo gyvenima, o pries tai smegenis pudrino viduje galvodami, kad gal ne tas zmogus dar, gal geresnis ateis, todel reikia palaukti su tokias dideliais isipareigojimais. Manau didzioji dauguma vyru, o taip pat ir moteru kurios baidosi vedymu, meluoja paprasciausiai, nes taip zymiai patogiau ir lengviau.