Santykiai.Vaikas
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Esu anonimas, nes tiesiog nenoriu, kad kas atpazintu
Taigi, apsigyvenau bute ir netycia susipazinau su kaimynu, kai griztu is paskaitu, jis daznai su dukrele buna lauke. Na mes pasnekejome pora kartu, vis dazniau ir dazniau susitikdavom netyciom, laikas pokalbiu ilgejo ir ilgejo… Bet as galvojau, kad tik siaip, nes jis vedes, taciau paaiskejo, kad dukrele jis augina vienas. Pradejome daugiau bendrauti ir dabar esame lyg ir pora , na dar santykiu pradzia, taciau mane kankina baime, jog as per jauna bendrauti su vyru, kuris turi vaika. Zinoma, niekas man neuzkrauna jos , bet tiesiog na jis jau turi vaika. Kaip zmogus ir kaip vyras jis man be galo patinka. Isvaizdus, idomus, linksmas, tikrai labai mane traukia, bet vat mane kazkaip gasdina tas vaikas. Gal durnai skamba, nemoku graziai issireiksti, bet tiesiog…
Tai ir pagalvok, ar tikrai noretum auginti svetima vaika. Ir svarbiausia, ar sugebetum? Juk tai mazas, jautrus zmogutis. O jei jis tave pamils. Ar sugebesi nenuvilti jo (vaiko) meiles? O mergytei juk reikia mamos. Ar sugebesi buti mama? Ir kai atsiras savu vaiku?
Ieskok savo meiles,su gyvenimo svariu baltu lapu,o jau ne spalvotu..Kam tau papildomi rupesciai,kai pati neturi vaiku…
Man 20, jam 31
Meile vaikui ir savam zmogui yra du skirtingi dalykai, Tai nedaloma. Tai skirtingas jausmas Pamatysi kai savo vaiku turesi. Tokiu atveju meile ne dalinasi, o dauginasi o del tu pokalbiu, as manau, kad temos autore jau gerai suvokia savo baimes, jei jas cia mum suformulavo. Be to suauges zmogus tokios situacijoj nemanau, kad elgsis savanaudiskai(kalbu apie si vyra). Jis jau suvokia su kokiais sunkumais jam tenka susidurt- nemanau, kad jos neperspetu apie tai Kaip tik manau suteiktu daugiau informacijos, kuri padetu lengviau apsisprest
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
