Santykiai, prašau patarimo
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos. Reikia objektyvios nuomonės iš šono, nes pati nesuprantu ar protingai vertinu visą šią situaciją.
Pabandysiu trumpai išdėstyti esmę. Vasaros pradžioje susipažinom su vaikinu iš kito miesto. Po pirmojo kartu praleisto savaitgalio jis persikėlė į mano miestą dėl manęs, kadangi darbo neturėjo, tad sakė jam nėra skirtumo, kur jo ieškotis. Nedirba jis jau metus. Prieš metus grįžo iš užsienio ir gyvena iš santaupų + šiek tiek prisiduria iš prekybos internetu (pajamos nestabilios, vieną mėnesį gali gauti 200-300 Eur, kitą mėn-nieko). Prieš mėnesį persikėlėme į nuomojamą butą (iki to laiko metus gyvenau draugų bute, kurie buvo užsienyje ir prižiūrėjau butą, nuomos mokėti nereikėjo, tik komunalinius). Butas puikus, 2 kambarių,ir atitinka abiejų lūkesčius, ieškojom tokio, kad nuomojant dviese kainos labai nesikandžiotų (190 Eur nuoma + komunaliniai). Pažymėsiu, kad vaikinas, prabuvęs virš trijų mėnesių su manimi, darbo vis dar nesieško, nes pasakė, kad per skelbimus rasti kažką nėra labai įmanoma, reikia pažinčių, norint rasti normalų darbą. Savo mieste jis greit įsidarbintų, o čia turėsiu aš jam pagelbėti. Tvarkoj, apklausinėjau darbe kolegų, netgi savo viršininko paprašiau pagalbos, jeigu ką nors nugirstų apie laisvą darbo vietą kokioj įmonėj (nes mūsų įstaiga bendradarbiauja su kitomis įmonėmis). Pati sukūriau jam CV, užregistravau CV banke ir vis tiek bandžiau laimę siuntinėdama jo CV, nes jis “tingi” kurti CV ir leisti kiaurą dieną prie kompo, skaitydamas darbo skelbimus. Iš kokių 10-ies išsiųstų CV per CV banką sulaukė darbo pasiūlymo (darbas nėra nekvalifikuotas, atitinkantis jo įgytą išsilavinimą). Tačiau jis net nenuvyko į darbo pokalbį, nes pasak jo “skelbime nurodyta, kad atlyginimas-derybų klausimas, vadinasi mokės minimumą, tad neapsimoka”. Ir viskas. Darbo jis neieško, tikisi, kad aš kažkur jį įkišiu.
Naujam bute gyvename antrą mėnesį. Išsinuomojant depozitą ir nuomą sumokėjau aš, nes pareiškė, kad jo santaupos eina į pabaigą ir bent dalinai prisimes prie buto išlaikymo, kai išnuomos savo butą tam mieste, iš kurio atvyko. Išnuomavęs savo butą, padavė pusę mano sumokėtos sumos už buto nuomą. Tada, praėjus porai dienų, iškėlė didžiausią skandalą, kad aš tuos pinigus paėmiau. Prisipažino, kad mane tikrino ir kad toks mano elgesys parodė, kad man iš jo tik reikia pinigų. Esą jis nedirbantis, ir kol nesusiras darbo, būtų logiška , kad už butą mokėčiau, nes man juk jo vis tiek reikia ir nuomočiaus jeigu mes ir nebūtume kartu. Dalinai su šituo sutinku, bet nuomodamasi viena ieškočiau pigesnio 1 kambario buto arba didesnė tikimybė, kad išvis laikinai persikelčiau pas tėvus ir, pasitaupiusi pinigų, pirkčiau gyvenamąjį plotą, o ne mokėčiau tokią nuomą į orą. Bent jau turėtų jis pakankamai supratingumo ir maistu namus aprūpintų, bet taip nėra. O naglai sakyti, kad nupirk to ar ano, aš negaliu, iš paskutiniųjų perku pati. Aš ne toks žmogus, kad prašyčiau, jei matau, kad pats nesusipranta. Tai va, sėdžiu ir galvoju, nejaugi pataikiau ant alfonso? Aš suprantu, kad yra logikos jo išsakytoje mintyje, jog jo pajamos šiuo metu labai ribotos, bet tai bent rodytų iniciatyvą, visvien ieškotų nors laikino darbo, o dabar visos viltys sudėtos tik į mane – kol nerasiu jam darbo, galėsiu sėkmingai kažkokiu tai būdu bandyti išlaikyti mus abu.
Išsiplėčiau, bet kitaip neišėjo. Taigi man reikia Jūsų nuomonių, kaip visa šita situacija atrodo iš šono? Ačiū
Nesuprantu, ko tas anonimas čia užsidėjo
Atrodo blo-gai. Nemanau, kad jis butinai alfonsas. Manau, kad nelabai myli ir nori but kartu, neplanuoja ateities kartu Kadangi vienas pats be darbo jis kazkaip isgyvendavo, tai ir toliau taip ketina daryti Kiek jums metu? Gal cia ta Z karta
Paskubejot su gyvenimu kartu. Vienareiksmiskai.
Iš šono atrodo taip – tinginys ir kam jam dirbti, jei yra išlaikomas.
Tikras vyras – sėdintis ant moters sprando?
Nu jooooo, pataikėt ir dar ant kokio Alfonso, mato, kad nemokat pasakyti ne tai ir užsikabarojo ant sprando princas
Galiu tik pasakyt – užuojauta, tranas namuose.
“Po pirmojo kartu praleisto savaitgalio jis persikėlė į mano miestą dėl manęs, kadangi darbo neturėjo, tad sakė jam nėra skirtumo, kur jo ieškotis. ”
padaret klaida,kad priemet taip greit
Šitai ir aš suvokiu, kad per greitai sumetėm šmutkes, bet tuo metu tas didelis atstumas (200 km) atrodė didelė kliūtis, o santykiai per atstumą – bereikšmiai
Aš tai šitame matau prieštaravimą, nes dabar tai teisinasi, kad norint darbą rasti reikia pažįstamų ir savo mieste LAISVAI rastų, tai kokio velnio trenkėsi ten, kur anot jo nieko nėra?
Mesčiau tokį ir eičiau kuo toliau… Jam labai gerai, kad esat su juo – mokat už butą, už maistą, viskas suvarkyta…
jis juk net iniciatyvos nerodo, kad rastų darbą…taip ir sedės jums ant kaklo…..
ką daryčiau aš:
1. susirinkčiau daiktus
2. išsikraustyčiau pas tėvus
3. pasikeisčiau numerį
4. daugiau niekada neprisiminčiau apie šitą mažvaikį, kuris nesusitvarko su gyvenimu ir galvoja, kad aplink jam visi viską skolingi.
Tikrai naudojasi jumis..
Oj nea, tikrai ne Z karta Man -26, jam -35… Prie viso šito dar galėčiau pridėti, kad griežtai atsisakė bendrauti su mano šeima. Pradžioje viskas buvo gražu, vykom pas mano tėvus susipažinimui, paskui šventėm kartu Jonines. Tėvams jis patiko, iškart susidraugavo su tėvuku, tik mama pasakė “kažkas su juo negerai”. Po šito karto jis pasakė ” tu bendrauk su savo šeima, tau gal kažko iš jų reikia, o man ne ir neisitikėk, kad aš ir toliau su tavim pas juos važiuosiu. Pabendrausim su jais vėliau.”
Ačiū už Jūsų nuomones, būtent aš irgi taip galvoju, kad pats metas man susikraut savo mantą, pasiimt savo šunį ir prisiglausti pas tėvus. O ir jam didelės kiaulystės nepadaryčiau, už butą spalio mėnesiui sumokėta, tad turės puikaus laiko žmogus surast save.
Be to, kai buvo iškėlęs dramą dėl to, kad paėmiau nuompinigius, buvo net “pagrąsinęs”, kad grįš atgal į savo miestą ir nuomosis ten butą (na nes savo, kaip minėjau, išnuomavo). Tai pala pala, Kaune gali nuomotis, o Klaipėdoje – ne?
Išnaudotojas… Vyras turi elgtis vyriškai, net jei neranda šiuo metu gerai apmokamo darbo, jis turi stengtis bent dėl tavęs ir nors laikinai padirbti mažiau apmokamą darbą. Juk jei būtų vienas, tai neturėtų kur dingti ir dirbtų bet ką? Toks vyras neturi atsakomybės, nes moteriai nesuteikia saugumo jausmo.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
