Kartu buvome 7 metus, taciau dar kelis menesius pries issiskyrima jauciau, kad viskam atejo galas. Pykomes labai daznai ir del nieko, mano vaikinui visai nerupejo, kad as pykstu, kad jis daro kazka blogai. Jo nuomone, as visada ir del visko buvau kalta. Is pradziu taip ir galvojau, kad gal as kazka blogai darau, bet kai jis prie draugu pareiske, kad man niekada uz nieka nepasakys aciu, tada jis nuzude dar ta mazyte dali meiles, kuri buvo likusi tuomet jis isvaziavo i uzsieni ir as supratau kaip man gerai be jo ir pasiuliau skyrybas. Zinau, gali atrodyti kvaila, kad vaikinas isvaziuoja, o as jau puolu skirtis, taciau tas jo isvaziavimas buvo kaip zenklas, kad viskas gali buti geriau. Jis prisiekinejo meile, atsiprasinejo, bet as jau pati nieko su savim nebegalejau padaryt, meile paprasciausiai numire… dabar jau beveik metai, kai as issiskyrus, manau, tai buvo vienas geriausiu dalyku, nes supratau, kad viskas gali but kiek kitaip ir kokia as kvaila buvau, tikedamasi, kad jis pasikeis. Is viso to pasimokiau, kad zmones nesikeicia, vasara kelis kartus buvome susitik, tikejausi, kad gal atgims ta didele meile, bet nieko, tik dar labiau supratau, kad zmogus yra toks, koks yra ir mazai kuo jis gali pasikeist ) manau, kad reikia gelbeti santykius kiek imanoma, taciau jau jei pati supranti, kad meiles nebeliko, tai kazin ar pavyks kazka padaryti. Sekmes Jums ir nedarykite skubotu isvadu )

Kartu jau 25 metus, turėjome tris rimtas krizes, klasikines : po 3 metų, po 7 metų ir po 13 bendrai praleistų metų. Vėliau tų krizių ir nebebūna gal… Džiaugiuosi, kad neišėjom skirtingais keliais. Myliu savo vyrą labiau nei bet kada anksčiau.

Patarimas tik vienas: jei (kai ne krizė) gerbiate vienas kitą, jei palaikote maždaug vienodą gyvenimo tempą, jei abiejų intelekto lygis panašus – tai yra jei jaučiate, kad tai jūsų žmogus, tai atleiskite tokias visokias smulkmenas kaip nuėjo į kairę (tai dažniausia kvailų skyrybų priežastis, o per daug metų nė vienas šventas nebus 100 proc.), kaip kažkuo įžeidė ir pan. – santykių krizės yra neišvengiamos, nes žmonės vienas prie kito įpranta, ima reikalauti kaip iš savęs, atrodo kad gal ir nusibosta vienas kitam, tada ieško priekabių, reiškia nepasitenkinimą, ieško paguodos kitur. Tai praeina, net nežinau kaip.

Buvo visko ir pas mus – daug pykčių, nesusikalbėjimų, porą sykių taip pat buvome priėję tą ribą “o gal geriau būtų išsiskyrus?”. Pas mus krizės buvo dėl pasitikėjimo sumenkėjimo (ne dėl neištikimybės, o dėl veino gan rimto melo). Tai vertė jaustis neprotiškai blogai, iš to kilo pykčiai, įvairūs svarstymai ar likti kartu, ar skirtis. Daviau antrą progą ir leidau pasitaisyti – atgauti pasitikėjimą, parodyti, kad daugiau neišgirsiu jokio melo. Buvo labai sunku, daug ašarų ir panašiai, bet neteko dėl to gailėtis. Dabar esame laimingi, viskas vėl tobula. Žinom, kad bus visko, bet galima ištverti

Autore, manau visi nusipelno antros progos ir šanso pasikeisti. Pabūkite atskirai, viską apgalvokite ir leiskite vaikinui pasitaisyti. Jei neišmoks savo pamokos – reiškia nelemta tiesiog. Bet tikiuosi, kad jums viskas išsispręs

autore, aš tikrai nesiimsiu teigti, kad jūsų vyriškis pasielgs taip pat dar sykį ar ne.

Mes net nežinome ką jis iškrėtė.

aš norėjau pasakyti, kad regis jūs atradote jame kai ką nemalonaus, kažkokią savybę ir dabar nežinote ką su tuo daryti. Tai visas reikalas ir yra tame – kaip jūs į tai pažiūrėsite. Kad ir kokia ta savybė ar elgesio tipažas, tai gali kartotis arba gali nesikartoti. Kiek suprantu, jūs neįtarėte, kad jūsų mylimasis apskritai gali kažkaip pasilegti, kaip jis pasielgė. Tai štai, jūs ir nutarkite ką su tuo daryti ir kiek tai rimta, kiek tai buvo piktybiška ar netyčiška.

O bendrąja prasme @giedrema teisi kiekvienu savo žodžiu. Aš absoliučiai identiškai galvoju.

Gyvenimas yra ilgas, o santykiai, mano manymu, yra didelis ir sunkus darbas, t.y. kiek tu i jas idesi – tiek ir turesi, jos nuolat reikalauja “slifavimo” ir tobulinimo, kartais vienas is partneriu turi nusileisti, kartais “perlipti per save” – kitaip nieko nebus. Retai kada jie buna idealus, nes zmones yra labai skirtingi. Auklejimas, poziuris i gyvenima, skoniai – daug kas skiriasi, todel vyksta nuolatinis mokymasis ir prisitaikymas. Padare pertrauka – galite nutolti vienas nuo kito, geriau atsisesti ir pakalbeti apie tai, rasti bendra sprendima, nes begti nuo problemos yra netikslinga ir tuo tikrai geriau nepadarysite, o galesite sugriauti ta, ka jau sukurete. Tai kaip namas, viskas prasideda nuo pamatu, o toliau tik nuo jusu priklauso, koks bus tas namas, dvieju, triju aukstu….ar tik ir liks pamatai . Sekmes Jums

mes taip pat isbuvome 7 metus,bet dabar gaila vieno,kad tai buvo mano pirmi santykiai ir daug dalyku dariau klysdama..leidau tam zmogui zeminti mane,viska jam atleisdavau,del ko paskui priprantama ir zmogus nesupranta,kad del jo padarei kazka gero..pragyvenome 3 metus kartu,skauda sirdi beproto,as jam daug atleidau,o jis man nesugebejo ir dabar isvis nebezinau,kas tie santykiai,kaip jie turetu klostytis ir atrodyti…bijau vel likti apgauta ir isduota

Man pikciausia,kad vyrui moteris kazkaip sugeba atleist viska,o va retas vyras ,kuris pvz neistikimybe atleistu.. Turiu n pvz kai kokius 3m vyras profilaktiskai nuklysdavo i sona- moteris atleisdavo.. o va viena kart pati nuklydo- ir ta pacia akimirka santykiai baigesi vyro iniciatyva. Matai,vyrai klyst gali,o moteris tai jau ne.

Turėjom didžiulę krizę maždaug po metų draugystės. Labai skaudu buvo, ilgą laiką man melavo, visą tą laiką jis nuslėpė labai svarbų faktą apie save… Tad suprantu Jus, autore

Pykau, labai pykau. Ir jis savo kaltę pripažino dėl visko. Norėjau taip pat pertraukos, vienu metu norėjau išvis skirtis visam. Beeet nušvito protas, supratau, kad negalima bėgti nuo problemų, reikia jas spręsti, nes tas žmogus man labai daug reiškia. Mačiau kaip jis gailisi, kaip laukė mano sprendimo, mačiau, kaip jis liūdėjo visą laiką. Rimtai pasikalbėjom ir nusprendžiau pabandyti dar kartą su sąlyga, jog daugiau niekada apie tai nekalbėsim, nediskutuosim. Aš apie tai nebegalvoju ir neprikaišioju, kai susipykstam. Nesistengiu pamiršti, nes tai neįmanoma, tiesiog nebežvelgiu į praeitį Su pasitikėjimu sunkiau, bet su laiku ir didžiulėmis pastangomis tai pavyko

o kad žmonės gali būti 7 metus kartu be didesnių problemų, netikit?

tai kokios tada pas jus problemos? juk tuomet jūsų vaikinas nėra blogesnis už kitus, gyvenkit sau laimingai, žinodama, kad kitur žolė nėra žalesnė.