Dievaži nežinau ar tai buvo iš tiesų ar ne. Miegu ir per miegus girdžiu kad baladojas kažkas į lauko duris. Po kiek laiko vėl. Prabunda draugas. Sako: ar čia nebeldė? Aš: nežinau. Jis: uždarykim kambario duris kad nesigirdėtų. Ir toliau gulasi miegoti. Aš mėginu užmigti, bet negaliu. Pramerkiu akis, matau ale jo sielą. Tokį patį žmogų tik blyškesnį sėdint virš mano galvos. Vėl užsimerkiu. Visas kūnas nutipsta. Atsimerkiu bet tamsa. Mintyse rėkiu draugo vardą. Nubundu. Pasakau draugui kad man tirpsta visas kūnas. Sako: nieko, ša.

Vėl mėginu miegoti, vėl tas pats. Mintyse šaukiu, kad noriu prabusti, bet neišeina, kūnas tirpsta vis labiau, sunkiau daros kvėpuoti ir aš… nubundu vėl. Draugas saldžiai jau 9 sapną sapnuoja, o aš net užsimerkti bijau…..