Saugok kol turi:)
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, siaip nesu megeja tokiu forumu ar isliet savo jausmus nepaIstamiems zmonems, bet tikriausiai jau situacija tiek privede, kad imuosi sau nesuprantamu metodu ir trimituoju savo istorija cia ir laukiu Jusu patarimo ar nuomones.. labai paini istorija ir labai sunku na paaiskinti pasaliniam zmogui ir trumpoje versijoje. Na bet pasisrengsiu. Gal minciu isliejimas rastu pades issivaduoti.
O kaip viskas prasidejo? Gyvenau sau grazu gyvenima, kol viena diena atsirado jis) su Juo susipazinom facebook, gavos visai netiketai, bet kazkuo jis mane uzkabino, ir nuo tos dienos kaip pradejom bendrauti, kartu ejom miegoti, kartu kelemes ir didziausias laiko tarpas kada mes budavom nebendrave tikriausiai budavo tik tada kada miegodavom) skamba juokingai, bet abu jautemes isimyleje, nors nebuvom mate vienas kito realybeje, kadangi gyvenim skirtinguose miestuose. Taip prabenxravom net puse metu) kas yra labai nesuvokiama man, kadangi as esu skeptiska tokiu draugysciu. Bet tissiog taip susiklostydavo aplinkybes kad neiseidavo susitikti. Galu gale zinojom kad greit susitiksim nes as persikelsiu i jo miesta tai net nebeolanavom tu susitikimu ir laukem tos dienos. is pradziu mes bendravom per ta interneta kaip susiZaveje vienas kitu, isimyleje. Veliau kaip jau buvo praeje 3 ar 4men musu bendravimo mes atvirai pasnekejom ir prisipazinom kad cia yra nesamone visa ta meile ir tt kad mes turim savo realius gyvenimus ir kad liekam draugai. Nes atvirai as pati ta musu bendravima laikiau tik zaidimu, ir gyvenau tikra gyvenima vaiksciojau i pasimatymus. Tik buvo gera zinot kad visada turiu Zmogu kuriam galiu papasakot bet kokia savo beda. Na zodziu. Taigi atejo ta diena kaip as atvykau i jo miesta. Jis tuomet buvo gal jau 3ar 4 men su panele susieje antra karta. As buvau vienisa, ir naujas miestas man buvo pilnas issukiu ir kupinas svajoniu nauju draugu susizavejimi ir tt. Mes susitikime realybeje sekancia diena.
Nuo tos dienos Jis tiesiog prilipo prie manes. Po puses men issaikyre su ta panele. Supazindino su visais draugais. Kadangi man buvo naujas miestas, as norejau susipazinti su kuo daugiau zmoniu ir jo demesis is vienos puses pykindavi is kitos dziaugiausi kad turiu gera drauga kuris nuobodziom akimirkom gelbsti. Bet tuomet jis man buvo tik draugas. Mes vis dar tiek pat bendraudavom as jam pasakojau apie savo pasimatymus su vaikinais ir tt. Bet jis nepasiduodavo kviesdavo pas save miegoti. Aisku miegodavom kaip draugai. Pykdavo jei iskeisdavau ji i kitus draugus ir ne su juo leisdavau laika. Zodziu viskas tesesi gana ilgai. As ji draugu laikiau, ir jauciau kad jis manes tokia nelaiko, bet nezinau kazkodel nereaguodavau ir tiesiog ignoruodavau tai. Nenorejau prarasto draugo su kuriuo gera bendrauti. Ir galiausiai zinodavau kad po nenusisekusiu draugysciu ar pykciu su vaikinais galesiu grizti pas ji ir pasiguosti issikalbeti. Puse metu nuo atvykimo jis man intensyviai rode demesi. Siule draugauti. Kol galu gale jis pamazu suprato. Atsirado ir pas ji tu nauju simpatiju. As viska zinodavau iki paskutines smulkemenos. Bet manes tas neerzindavo. Kol viena diena suzinojau, kad jis vel pradejo draugaut su ta pacia mergaite trecia karta. Jis pradejo tolti nuo manes. Galiausiai dabar yra antras men kaip mes absoliuciai nebendraujam. Man totali depresija. Nes dabar man atrodo kad jis buvo tas vienintelis ir kad kol nis buvo salia as ji isnaudodavau ir tt . O db atiduociau bet ka kad grizciau atgal ir sutikciau i visus jo pasiulymus buti kartu) norejau jam pasakyti apie savo jausmus, ir truko gal 1% drasos, bet nepasakiau. Bet manau kad jis suprato ir zino tai. Nes mes pradedavom pyktis del to kad jis su manim nebendrauja. Del to jis nusprende is vis sumazinti bendravima ir skirti visa laima tai savo panelei. Man atrodo kad jis yra iskaudintas mano abejingumo ir del to su ta panele vel pradejo draugauti. Del ko taip atrodo? Nes jis visu pirma 3 men slepe nuo savo draugu kad jis vel su ja draugauja. Vengia su ja eiti kazkur viesai. Na galvociau kad del manes cia taip, nori tik paerzinti, bet istorija neturi laimingos pabaigos.. mes pradejom visai nebendraut ir kartais atrodo kad nekenciam vienas kito.. ir as einu is proto. Nezinau ar paleisti viska ir judeti toliau. Juk kartu nieko nebuvo bet kartu ir buvo tiek daug. Ar bandyt atsikariauti jo demesi. NeZinau. Sunki situacija labai.. Bet zinau tikrai kad jis man labai rupi ir skauda sirdele. Tuos du menesius nebekeliu biekur kojos sedziu namuose ziuriu serialus. Draugai jau prarado vilti mane kur issitempti.. Seima irgi mato kad niekas negereja. Buvau atostogu dvi savaites is lietuvos isvykus. Nepadejo.. Nezinau painu mergaites kol turit salia saugokit, nesimaivykit. Nes va viena diena kaip atsibuskt bus per velu)
manau turi siekti to, kas daro tave laiminga. egoistiška, bet gyveni ne dėl kitų, o dėl savęs aišku, jei tik tai nėra užgaida
Tyngiu skaityt, tai permiegojo su tavim ar ne ?
Perskaitęs temos pavadiną, pamaniau, jog istorija apie autorės nekaltybę – klydau.
O patarti sunku. Jeigu jis Tau tikrai patinka, tuomet ženk pirmą žingsnį.
Sakyčiau bėk pas jį ir iškolk viską ką jauti, bet jis turi panelę. Ir čia nieko negalima pakeisti. Man būtų beprotiškai gaila tos panelės, jei jis ją vėl paliktų.
Nors, gal surizikuočiau pakalbėti su ta jo panele ir paklausti ar ji būtų nieko prieš jei tu pasakytum jam apie savo jausmus. (žinau, kad daug kam pasirodys kvaila ką parašiau, na bet teiskit)
Ta mergaite jo zino mane, ir mum teko bendrauti su ja. Ji zinojo kad jis man viska issipasakoja ir as daigiau zinau uz ja. Todel manau kad jos iniciatyva dabar mes visiskai nebendraujam kiekviena moteris gyvate kaip sakant vyra saugo o as vat praleidau pro pirstus ir tik jam isejus supratau o dabar kaip jau du menesius visai nebendraujam man atrodo kvaila listi jam i akis.. Nezinau kokiais budais vel viska susigrazinti.. Bandyti rodytis tose vietose kur jis labkosi? Bendrauti su jo draugais?(kas labai realu, nes visi jo draugai mane mylejo) nezinau.. Arba viska paleisti ir galvoti kad laikas uzgydis Zaidas ir kazkada atleisiu sau uz ta klaida ir toki maivymasi
Iš tikrųjų pati turi nuspręsti, susivokti savyje. ar tu nepavydi dėl tos paneles, gal tai tik pavydas? o gal tau trūksta draugo, ne vaikino? Bet kokiu atveju, jei iš tiesu galvoji, kad su juo butu kažkas pavykę ir gailiesi, kad nepabandei tai manau, kad dabar pats laikas, pabandyk vėl su juo susibendrauti ir siekti jo
kitas variantas yra tas, kad gali būti kalė ir jam viską pasakyti. Bet tokiu variantu turi būti tikra dėl savo jausmų ir nebijoti būti atstumta
Del to as labiausiai ir bijau, kad ji nepasiduos jos pliusas jie jau tiri istorija. Mes niekada neoabandem ir nezinom ar mums iseitu. Gal mums geriau sekes buti tik draugais. O del jausmu as esu garantuota 100% . Nes dazniausiai niekada neliudedavau sel vaikinu sitaip, kaip dabar liudziu. Atrodo isejus vienam zmogui jis nunese visus stogus.. Ir aplamai per musu bendravima jis pasikeite tiek isvaiZda viskuom, pasidare mano idealas.. . o cia jau kaip sakoma. Nezinau tu grazus nes as isimylejau, ar isimylejau nes grazus
Labai kebli situacija. Dar variantas (žiauriai vaikišas, bet niekas kitas nešauna į galvą) yra pasirūpinti, kad kažkas plačiai paspasakotų tam vaikinui kaip jums sunku be jo. Jei jūs jam rūpite jis susiras jus.
Gyvenam viena karta,nepameginsi tai ir nezinosi ka praradai galbut…
Blemba,kokia tavo istorija panasi i mano…
Irgi turiu (gal geriau, turejau..) toki drauga..Zodziu istorija ilga,ir nesinori cia viesint.. Bet esme tame,kad dabar praejo vos kelios dienos,kaip visiskai nutraukem bendravima, ir taaaaip sunku…Nes irgi buvo vienintelis,su kuriuo galedavau bedrauti visa diena,ir viska pasipasakot.. :/ Tokia tustuma jaucias…
išgyvenau tokią situaciją ir aš bet pabaiga tokia, kad jau ilgą laiką turiu vaikiną, negaliu pasakyti, kad esu nelaiminga, bet kartais pagalvoju, o kaip būtų su anuo
Na ziuriu as ne viena cia tokia pamaiva maiviaus maiviaus ir praradau
gal ne tiek maivėmės, kiek tokie santykiai pasidarė įprastas dalykas-buvo gerai, tai ir negalvojom, kad vieną dieną tai pasibaigs. tik praradusios supratom, kad tas žmogus buvo viskas, ko mums reikėjo
kaip autorė laikosi? gal įvykiai pasistūmėjo į priekį?
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
