Sveikos. Noriu papasakot savo istoriją ir sulaukti patarimų ir nuomonių.

Pavasarį susipažinau su vienu vaikinu per bendrus draugus. Visi kartu leidome laiką, susitikdavome ir t.t.

Pirmą kartą, kai jį pamačiau, buvau sužavėta. Mes dažnai pažiūrėdavome vienas į kitą, ir man buvo nejauku, nes jis atrodė man toks VAU. Abu nevartojom daug alkoholio, todėl greit nuvargom nuo triukšmo ir nuėjom miegoti, kadangi žmonių buvo daug miegojom apsikabinę. Nuo tada viskas ir prasidėjo. Bendri susitikimai su draugais, leidome laiką per naktis kartu, Susipažinau ir su jo draugais keliais, linksminomės klubuose kartu, šeip vis kažkur nulėkdavom. Jis elgėsi tikrai mielai,apsikabindavo, panešiodavo ant rankų, užsisodindavo ant pečių ir taip stovėdavom prie žmonių, na tiesiog puiku viskas. Po kiek laiko paprastai pasibučiavome, susirašinėdavome (dažniau aš rašydavau) na ir t.t. ir panašiai. Pasakiau jam, kad jis man patinka, tai nieko neatsakė, pasakė, kažką panašaus į ” nu baik baik, ša”. Vėl po kurio laiko jis pasakė, kad yra kai kas, kas jį neramina ir jis jaučiasi dėl to blogai. Įkalbėjau pasakyti, jeigu jau užsiminė. Tai pasakė, jog bendrauja su viena mergina jau gana ilgą laiką, bet nėra jos matęs realiai, ji iš kito miesto ir jis pasižadėjo jai susitikti, todėl dabar laukia jos. Pasijaučiau labai įskaudinta, kurį laiką nebendravom, paskui vėl prasidėjo. Šį savaitgalį sutikau jo draugus ir brolį, brolis pasakė juokais, kad neskaudinčiau jo brolio ir t.t. kitas draugas pasakė, kad tas vaikinas yra labai geras žmogus, šaunus, ir kad jeigu jau jis bent pabučiavo, tai reiškia aš jam tikrai patinku. Tuomet gavau žinutę iš savosios simpatijos. Pasirašinėjome, buvau labai geros nuotaikos, todėl pasakiau, kad jo trūksta čia. Bet pasakiau, kad tu pasirinkai tarp mūsų, todėl aš nieko negaliu sakyti. Jis tikino, kad nesirinko, tiesiog jam pažadas yra svarbus, ir jis jo negali sulaužyti ir pan.

Tiesiog negaliu nustoti galvoti apie jį. Nuo pat ryto iki vakaro mano mintyse. Prisimenu visus prisilietimus, apsikabinimus, jo šypseną, balsą, juoką. Taip išsiilgstu kartais. Dabar nesimatėme kelias savaites, mąstau, kad per draugus reikia suorganizuoti susitikimą. Šeip jis labai uždaras, nedrąsus, ramus, niekad nesako kaip jaučiasi, kas jo mintyse. Kartą jo brolis pasakė, kad jis yra “užguitas”. Tai vat ir mąstau, kodėl jis taip elgiasi. Kaip man pačiai elgtis, ką daryti ???

Pasvarstau kartais, kad jeigu jis tai merginai patiktų, tai ji pati stengtųsi susitikti kuo greičiau su juo, juolab kai visąlaik bendravo tik virtualiai. Nežinau kaip jie susipažino, iš kur ji. Nežinau nieko, gal ji tik jo sukurtas fantazijos vaisius, visokios mintys lenda į galvą. Jam pasiūliau draugiškai susitikti su ta mergina draugiškai, tai gavau atsakymą, maždaug kad ” Arba tu nori, kad ji mane atstumtų ir pas tave keliais paršliauščiau, arba tu tiesiog esi geras žmogus ” Tai supratau, kad jis paprasčiausiai bijo.