Sėdžiu mėšlo krūvoj ir nežinau ką daryti
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Esmė – prieš mėnesį vaikino šeimai suradau ir nupirkau šunį. Ir aš, kaip durnė, tą šuniuką kaip kokį vaiką pamilau. Rūpinausi kaip tik galėjau, nes rūpesčio ir dėmesio tam mažyliui reikia 150%. Vakar, palikau savo draugus, šeimą ir dar vieną šunį LT ir atvažiavom į UK, atidaviau aš jiem tą šunį ir matau, kad jie nemoka juo rūpintis ir šiaip tikėjausi, jog juo džiaugsis labiau nei dabar. Su vaikinu santykiai tragiški, šiandien žiauriai susikapojom,nebenoriu su juo nieko, ypač gyventi tame pačiame kambaryje. Santykiai jau mėnuo prieš išvažiuojant laabai klibėjo. Planavom čia būti ilgai, tačiau nebenoriu būti šio žmogaus planų dalimi. Noriu perpirkti šunį iš ex’o šeimos ir grįžti į LT, bet nemanau, kad man jį kas nors atiduos. Dar viena bėda, kad grįžus į LT tektų gyventi su tėvais dar vienu šunimi nedideliam bute. Bet bent jau tas šuo būtų mylimas ir gautų rūpesčio ir dėmesio.Taip, gal ir atrodo nesveikai, kad aš tą šunį dievinu, bet aš iš tikrųjų dievinu jį. ką man daryti? Bandyti pasiimti šunį (dokumentai ant manęs užrašyti) ir keliauti į LT, palikti šunį šitai šeimai ir grįžti į LT vienai, ar likti UK, dalintis kambariu su žmogumi, kurio nebemyliu ir kuris priverčia mane kasdien verkti, bet turėti tą mažylį šuniuką visada šalia? Neprašau patarimų kaip gelbėti santykius, nes nebėra prasmės, tiesiog ką man dabar daryti? Tas šuniukas – man lyg vaikas. Prisipažįstu jog padariau didžiulę klaidą jį nupirkdama, bet dabar laiko nebeatsuksiu…
Pasiimk suni ir keliauk i LT.
Pavok šunį ir bėk į LT lai įrodo kad jie jį pirko
Juk ant taves dokumentai, bei tu pati jy pirkai. pasitaikius progai pasiimk ir negrazink
pirma suaugti… logisku sprendimu tavo gyvenime 0, santykiai klibejo, vaziavai, pyksties, dabar… nu zodziu
Pamokymų neprašiau, nes ir taip suprantu, kad durną galvą turiu ir per daug minkštą širdį…
As tai isitikinciau, ar tikrai ji (suni) ten maziau myli, gal viskas is tikro yra ok, tik tau is salies atrodo kitaip. Ir gal pavyktu palaikyt draugiskus santykius su jo seima, ateit aplankyt, pavedziot, paziuet pasiimt keliom dienom. Nes perpirkt labai jau keistai skamba, nebent jie patys sutiktu ir mielu noru atiduotu. O del vaikino ir uk kaip viskas ir aisku, manau.
Aš su ta šeima patikėkit, nieko bendro nebenoriu turėti. Be to variantas keliom dienom pasiimti netinka, nes jie bus anglijoj, o aš lietuvoj. Jei išvažiuoju viena,tuomet šuns niekada nebepamatysiu. Šiandien vaikinas vedė ji į kiemą, nors jo sesė vakar pažadėjo, jog kelsis 6 ryto ir išves…
Tai gal jie visai nenori to suns ir atiduotu ji tau?
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
