Merginos, tikrai negalvojau, kad ateis tokia diena, bet šiandien jau visai ne juokais pavadinau save senmerge: praėjo lygiai 6 metai nuo paskutinės rimtos draugystės, jai nutrūkus pasinėriau į studijas ir darbą, o paskutiniu metu supratau, kad tiesiog nebemoku bendrauti su vaikinais. Jų tarpe jaučiuosi tiesiog nejaukiai, nebemoku flirtuoti, o blogiausia tai, kad per tuos šešerius metus tiesiog nesutikau nei vieno, kuris bent šiek tiek būtų kritęs į akį. Iki pastarųjų dienų. Jaučiu vis augančią simpatiją vienam vaikinui, su kuriuo teko bendrauti bendroje draugų kompanijoje, nebijau jam pirma parašyti, tačiau neįsivaizduoju nei nuo ko pradėti pokalbį, nei kaip vėl įsijausti į flirtuoti galinčios moters vaidmenį. Merginos, gal kuriai yra tekę susidurti su šiuo senmergystės fenomenu?