Šiandieną aš verkiu
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Niekada nesislėpiau po anonimu, niekada nekūriau jokių temų, bet šiandien man skauda…
Su draugu prabuvus 5 metus, šiandien ta diena,kai sužinojau viską….
Aš jam 100kart kartojau jeigu tavęs netekina mano metai(man 25, jam 33), mano išvaizda, tai neapgaudinėki manęs,aš jaučiu…
Bet jis visada tai neigdavo, aš tikėjau juo,jaučiausi mylima,graži,reikalinga…
Šiandieną, aš radau jo anketų internete pilna-pažintys, draugas,xpazintys,darni pora, užteko pavedinėti gmail,ir viską viską radau…
Bendrauja su panelėmis, su jomis susitikinėja(mus skiria 70km)(žinau jo nuolatinį slaptažodį, ir jį visur įvedus, man atidarė).. aš joms neprilygstu,jos gražios,lieknos…ir kai taip pasakiau, jis tik atrašė: aš nesijaučiu nieko padaręs,tu čia man sukūrei tas anketas,aš su niekuo nebendrauju, nebūk juokinga , kita skambėjo taip: eik pasportuok, tai nervai nurims, ir šiaip tau reikia ne mažai sportuoti paklausiau,kodėl jis mane žemina, juk žino,kaip man skaudu, atrašė paskutinė žinutę: man nereikia invalidės,kuri negali pagimdyti vaikų.
Bėga ašaros… aš turiu problemų su svoriu, bet ne dėl apsileidimo,o dėl atliktos operacijos,bet aš stengiuosi, ir visada jaučiuosi blogai dėl savo išvaizdos, o šiandieną kai aš apie jį viską sužinojau, kad mano berniukas visai ne mano, jis mane skaudina tokiais dalykais, dėl kurių aš verksiu dar ne vieną dieną…mano pati skaudžiausia vieta, jog negaliu turėti vaikų…o jis man 5 metus melavo,kad tai nėra svarbu,kad jis laimingas su manimi…kad jis palaiko mane….ai…. nepykite,kad rašau, tiesiog man dabar reikia jūsų…
laikykis.
Nors nei viena neesate šalia manęs, bet džiaugiuosi,kad sukūriau šią temą, džiaugiuosi,kad jūs neapėjote mano temos, kad jūsų komentarai man atnešė nors šiek tiek pozityvumo, nes akys atrodo,jau išverktos,paliko tik raudonos, dabar verkia tik širdis…
Skaitau ir negaliu patiketi ,kad dar tokiu liauliu gali buti kaip jis. Vyras metuose, o proto kaip pas pacuka 12metu. Sitaip izeisti zmogu, artima zmogu…truksta zodziu, Ne vyras o meslo kruva, dabar tokiam jusu vietoj tik neapykanta galeciau jausti. Nusisluostykit asaras ir pradekit gyvenima be jo, manau jis tikrai bus sviesesnis nei su tokiu nebrendyla.
Siauuubas, kaip taip galima…
Anonime, jis viduj supuvęs, invalidas, o tu ne. Suprantu, kad skauda, kad reikia išsiverkti, jog mylimas žmogus pasirodė esąs kažkokiu sielos ubagu.. Bet dėl to kokia esi tu pati nedrįsk lieti ašarų. Linkiu, kad atsirastų tas, kuris tikrai mylės.
autore, nesijaudinkit, jums dar visas gyvenimas pries akis, anksciau ar veliau isaus diena, kada saule svies tik jums ir dziaukites, kad su tuo padaru (liezuvis nesivercia vyru pavadint) issiskyret
Sveikinimai įžengus į naują gyvenimą ir atsikračius savo gyvenimo ŠIUKŠLIŲ! Tikroji meilė dar prieš akis Sekmės, mažute
cia jis invalidas, o ne tu. issigimelis… buk stipri!!!
Sutiksit normalu, saves verta, ir pati stebesites kaip toki asila buvo galima mylet
Ir imkites kokios veiklos, kad greiciau pasimirstu.
Po tokiu zodziu, as ko gero masinos padangas nakti pradurciau ar dar ka ir zvengciau visa savaite
5 metai ir na tau….siaubas ir kaip galima pasitiket…po tokiu netiki niekam.
Isvaizda – ne gyvenimo tikslas ,o gimdyti ne vienintelis budas tureti vaiku
Praeis laikas, ir tada tu suprasi, kiekvienas blogas dalykas atnesa kazka gero i gyvenima…Dabar tau tai atrodo pasaulio pabaiga, o po laiko dziaugsiesi,kad jus issiskyret, kai sutiksi nauja, saves verta ir mylinti vaikina. Kiekvienas isbandymas kazka duoda gero bet ka , suprasi veliau
viskas tikrai neveltui-reiskias taip turejo but….
Labai uzjauciu tave… Bet neverta sielotis del tokio menkavercio zmogaus, nezinia dar kaip su jo prostata baigsis O tu laikykis!
kad ir kaip ten, žinau nuostabią porą, kuri negali turėti vaikų, bet kartu išgyveno jau daug metų. vaikai, kitaip nei meilė, nėra būtina sąlyga santuokai ir laimingam gyvenimui.
Į laužą tokius!
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
