Siaubingos išvakarės.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Lab vakar.
Nesinori dar labiau kelti neigiamų emocijų (vasara jau pakankamai vėsi.), bet manau, kad teks. Noriu kažkiek pasiguosti, ar sulaukti truputėlį palaikymo. Guostis ateinu čia, nes daugiau neturiu kam. kad ir kaip keistai skambėtų, bet jau turbūt supratot dėl ko aš liūdžiu ir pergyvenu, jaučiuosi niekam nereikalinga, ogi todėl, kad neturiu DRAUGŲ. Taip, taip neturiu nei vieno draugo. so sad. Dar mokyklos laikotarpiu dar, dar galėdavau tai pakęsti, bet dabar kai vasara ir nebendrauju su jokiu žmogum tai tikrai varo į depresiją. Esu apsikabinus knygas ir kiurksau savo kambaryje. Beje net ir darbo nepasisekė rasti. so sad nr 2. Visa laimė, kad orai prasti tai ne tiek liūdna, kad viena sėdžiu. O dėl draugų tai nežinau, galbūt mano toks charakteris, nesu ta vakarėlių siela, ar ta kuri nenustygstanti vietoje, turbūt neturėdama draugų išsiugdžiau tokį pasyvų charakterį, bet jis manęs netenkina! Visiškai. Vien užėjus į facebook profilį, ar kitus socialinius tinklus ir pasižiūrėjus kaip mano pažįstamiems ar šiaip žmonėms linksma ir gera draugų rate, puolu į ašaras…
Beje, išsilaikiau visus egzaminus tikiuosi įstoti šį vakarą. Bet ar nuo to gali kas nors pasikeisti, jei jau kaip minėjau, esu išsiugdžius tą charakterį būti vienišai, kad ir kaip tai skaudu būtų. Norėčiau labai, kad tu pasipasakotum jei išgyvenai kažką panašaus, o gal išgyveni tą patį, paplepėsim.
up
eik savanoriauti i renginius, organizacijas realizuosi save, ismoksi daugybes nauju dalyku ir rasi savo naujus draugus!
Manajame mieste yra tik viena grupė savanorių ir tai juos kaip pažįstamus žinau, grupelė iš 5 žmonių. Taigi jei įstosiu gal tada vertėtų apgalvoti šį pasiūlymą.
up
Tavo charakteris univere tik dabar ir atsiskleis Po poros studijų metų nebeatpažinau savo tyliųjų pelyčių klasiokių
na šiaip nesu iš tų tyliųjų, pasakau ką galvoju ir panašiai, bet va reikia man būti kompanijoje, reikia, kad turėčiau su kažkuo kur nors nueit ir taip palaipsniui surasti draugų, turiu ką pasakyt ir panašiai, gal kiek ir įkyri esu, arba subinlaižė, bet nėra taip, kad tylėčiau Gal todėl ir nemėgsta, kad bandau visiem sulysti kur nereikia, nes nu kito varianto nematau, kaip rasti draugų su kuriais galėčiau leisti laiką… o jų taip trūksta ypač šiuo metu turbūt pati prasčiausia vasara…
Kiek tau metų? Iš kur esi?
19 man, iš Biržų.
Mano situacija panaši.
Kur stosi?
up
Į Kauną.
Parasykit, jeigu norit man, gal tapsime draugem ir nebeliudesit nes as tiesiog dievinu naujas pazintis )))
o jūs kur ?
Na, tavo vietoj, stengčiausi, kuo greičiau kraustytis į didmiestį, nes spėju Biržuose pramogų negausu
Turėjau, tebeturiu, panašią bėdą, nes esu gana veikli, o draugų ratas, ne toks jau ir gausus. Sooo.. Kai neturiu, kur ir su kuo pasidėt, tiesiog, viena einu pasivaikščiot po senamiestį ar į kokį koncertą užsuku. Atsibodus vienai bastytis, preržiūriu facebook kontaktus ir parašau, kokiam senam pažįstamui, nors jis ir nebuvo toks artimas, susitinki su juo, vis linksmiau. Pradėjau stengtis, nebeatisakyt galimybių, kažkur išeit. Svarbiausia pradžia: tu atsistoji nuo sofos, atsidarai spintą, susiruoši ir išeini, tikėdamasi, jog ši diena bus linksmesnė, negu praėjusi. O kai pajunti tą gaivų orą, ne namų dulkes, po truputi atsiranda azartas tai praktikuot dažniau. Bandyk, kelt sau ūpą pati, viskas bus gerai, aš tave palaikau!
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
