Sveikos, merginos. Nusprendžiau parašyti, nes viskas susikaupė. Per 18 gyvenimo metų man joks vaikinas nėra parodęs dėmėsio. Taip, tai nėra pasaulio pabaiga, tragedija, tačiau nemalonu. Kai praeini pro vaikiną, toks jausmas, kad aš net neegzistuoju. Būdama su draugėmis, pussesere visada pajauti, kad vaikinų dėmesys skiriamas tik joms. Taip, esu negraži. Kartais negalvoju, kad esu negraži, pamirštu, kartais tiesiog nesureikšminu, gyvenu toliau, juk jeigu 18 metų taip nugyvenau, nugyvensiu ir daugiau. Tačiau kartais apninka ir liūdesys, kaip ir šiandien. Turiu ilgus plaukus. Bet kas iš tų ilgų plaukų, jei turi baisų veido profilį. Nors ir pilna filmukų, kaip nerealiai susipinti kasą, įvairiausių šukuosenų, tačiau aš plaukus nešioju tik palaidus, nes tik taip pataisau “vaizdą.” Gražioms merginoms net nereikia stengtis, jos tiesiog belenkaip susisuka plaukus į kuoduką ar į arklio uodegą ir nemeluoju, atrodo fantastiškai. Žinoma, dėl to formuojasi kompleksai, atsiranda nepasitikėjimas savimi, susivaržymas kalbant… Taip pat su stiliumi prasti popieriai. MD merginos šaunios, gali kreiptis, padės, keletą patarimų gavau, po to pagalba dingo, tačiau vis tiek neina man išsiugdyti stiliaus pojūčio, net ir vaikinukai sugeba madingai apsirengti. Nežinau, iš kur aš tokia nemokša.