Maniskis sirgo depresija.

Esu bendravusi, bet tik kaip draugai. Jo depresija buvo stipriai išreikšta, todėl po kiek laiko pajaučiau, kad labai sunku bendrauti, nes mane pačią pradėjo slėgti, nebeįstengiau padėti. Kaip žmogus tikrai fainas, bet visi bairiai baigdavosi nuolatiniais “ai vistiek neišgyvensiu tiek”, “vistiek juk greit mirsiu”. Nekreipiau dėmesio, bet po to jau pradėjo kelti ranką prieš save, sulaukdavau paryčiais žinučių, kad jam labai negera ir laiko rankoj peilį arba maišą su virve (tipo užsidusins). Tekdavo nuolat jį “gelbėti” žinutėmis, kad nusiramintų ir nedarytų nieko sau. Ilgą laiką taip tęsėsi, kartais jam pagerėdavo, po to vėl užeidavo. Bendravimas nutrūko vėliau, bet ir nesigailiu, tiesą sakant… Tai ėmiau vengti tokių žmonių, nes per sunku tiesiog, reikia emocinės stiprybės daug, kam sau užsikrauti ant galvos kitų žmonių ligas. Nekalbu apie artimus ir mylimus žmones.

kartu su vaikinu kankinamės

Aš esu, santykiai išsunkė mane ir po skyrybų reikėjo daug laiko atsigavimui. Niekada daugiau.

Bendravau. Is pradziu buvau labai uzsidegus padet, bet nespejau pastebet kaip susiedziau pati save. Depresijos neisivariau, bet nuolat budavau be nuotaikos ir jegu, visjas eme slegti. Nebegaleciau dabar taip..

@ieva147 kiek Jums metų?

@roero kodėl klausiat?

Bendravau. Gyvenime nekartociau sitos klaidos..

@ieva147 Įdomu, kokio amžiaus žmonės serga depresija Kaip palaikot vienas kitą sunkiu momentu?

Esu draugavus, maždaug 9 mėn, nekarta gulėjęs psichuškej, problemų būdavo, bet aš kažkaip nesureikšmindavau o tik žmogui padėdavau. Vėliau žinoma, galbūt kažkiek pati tuo užsikrėčiau, bet čia jau nuo žmogaus priklauso. Kai išsiskyrėm tai palengvėjima jaučiau kažkoki, toks visiškas sumišimas buvo buvau per jauna kažka spręsti ar padėt jam. Tokiem žmonėm neretai reikia artumo ir kad kasnors būtu visada šalia, aš to suteikt nesugebėjau, nes kartais turedavau 10pamoku per diena, dar treniruotės visokios nes lietuvos rinktinėj buvau,tai viskas pasisuko kita linkme ir išsiskyrėm. Bet nemanau, kad reikia užsibrėžti toki stereotipa jei serga depresija tai ir tave užkrės, ir nuo tokių reik trauktis, tai gali paveikti, bet nebūtinai blogąją linkme.

@roero dar noriu tikėti, kad jauni esam šiaip per didelės atsakomybės neprisiimam vienas už kitą, kad neišsisunktumėme – tam abu atskirai lankomės pas psichoterapeutus. dažniausiai tiesiog išklausom, palepinam vienas kitą, išsiglostom, išsiverkiam, jei reikia, neatsiribojam, bet patarimų nekišam ir stengiamės neapsunkinti bereikalingais rūpesčiais, nekimbam prie smulkmenų. paprasčiausiai stengiamės palaikyti jaukią atmosferą, tokia pozityvo/ramybės oazė

Šaunu, kad toks tarpusavio supratimas, sergant tokia liga Kiek jau metų Jūs sergat? Ar esat vartojus vaistus?

Iš pradžių labai sunkia depresija gal kelis metus prasirgau, dabar +-5 metai ji tokia banguojanti pačiu sunkiausiu laikotarpiu gėriau antidepresantus, bet tik pusmetį, vis tikėjausi, kad padės, tačiau nepadėjo ir nustojau.

Supratau, stiprybės Jums