Žodžiu, noriu jūsų nuomonės, bet prieš tai papasakosiu situaciją.

Vakar bare sutikau savo ex. Priėjo, draugiškai pasisveikinom, pradėjo kalbinti. Buvo gana keista, bet iš mano pusės jausmai išblėsę – būtent todėl ir nusprendžiau skirtis. Beje, išsiskyrėme prieš kokius 4 mėnesius, bet mano galvoje tai buvo jau seniai. Taigi, kalbėjomės, o jis vis pasakydavo: ” Man jau tikriausiai reiktų eiti? Tavo draugė gal supyks, kad trukdau” ir regis laukdavo atsakymo, kad “ne, neik’. Aš vis atsakydavau: ” Tai kaip nori”, o tada jis vėl pradėdavo ką nors kalbėti. Taip įvyko kelis kartus. Sakė man komplimentų. Po to, kai mes pasišalinom, dar keletą kartų mus susirado. Vėliau vakare parašė, kad per minutę viskas apsivertė aukštyn kojomis ir sugriuvo, ir, atseit, sugriuvo ir jis. Atrašiau: ” Negriūk”, nes nieko geresnio tuo metu nešovė į galvą. Tada palinkėjo labos nakties, bet atsakymo jau nedaviau. Šiandien išgirdau beldimą į duris, o atidariusi jas pamačiau jį su kalnu rožių. Iš pradžių liepiau taip nedaryti ir pasiimti gėles, o jis pradėjo sakyt, kad tiesiog užsimanė atnešt ir nemato čia nieko blogo. Galų gale įsileidau jį ir paaiškinau, kad aš nenoriu, jog jis turėtų vilčių, kad esu laiminga. O tada iš jo prasidėjo tarsi gynyba ir jis pats pradėjo aiškinti, kaip be manęs jis laimingesnis, ramesnis ir laisvesnis, o gėlių atnešė, nes taip sugalvojo ir tiek, kadangi labai gražiai vakar atrodžiau. Kad tame nėra jokios potekstės ir jis negalėtų būti su manim.

Tai va, klausiu jūsų nuomonės: kaip manot, ar toks elgesys reiškia, kad jis vis dar negali pamiršti manęs, ar iš tiesų šiaip vyrams susišviečia gėles nešiot ir pan.? Rūpi todėl, nes nežinau ar laikyti kuo įmanoma didesnį atstumą, ar nebijoti, kad jis dar kažko tikisi, nes gal iš tikrųjų nesitiki.