Salomėja Nėris – Tėvelis miega

Kam žvakės dega neutemus?

Kodėl taip širdį gelia?

Kam budi baltos chrizantemos

Prie miegančio tėvelio?

Įšliaužia žmonės, galais pirštų.

Lyg nebyliai klausimai – –

Iš didžio sielvarto aš mirštu –

Tokia tyla baisi man!

Vai, gauskite, varpai, sirenos,

Raudokit mano skundą!

Tyliais šešėliais dreba sienos –

Tėvelis nenubunda.

Tėvelis miega. Nepažadins

Varpų kraupus gaudimas –

Suspaustos lūpos jo – bežadės –

Jautri širdis nurimus.

Jau niekad nepramerks blakstienų

Tos akys rūpestingos –

Jau nebeglostys mūs nė vieno –

Balta ranka sustingus.

Tikrai. Tikrai tėvelis mirė!

Vargai langan sužiuro –

Ir dienos rūškanos pasviro

Prie našlaitėlės durų.

Pats gražiausias ir jautriausias eilėraštis….

Koki super eilėraščiai. Įkelkit daugiau kažko pan

K.Binkio kūryba

Na toks liudnas, net nezinau ar tiks:

Aklas berniukas

Nupirk man spalvotų pieštukų –

Aš piešiu spalvotus namus,

Spalvotą seselę, spalvotą broliuką,

Septynis spalvotus kiemus,

Iš kiemo kiekvieno – po kelią

Tolyn, per spalvotas lankas…

Nupiešiu ką šnekas drugeliai

Po žydinčia vyšnios šaka.

Nupiešiu sau ežerą ramų,

Žalią girią ir lauko arimą…

Vieškeliu grįžtančią mamą

Ir – prie vieškelio – beržo ošimą.

Spalvotą čiulbėjimą paukščių,

Žydėjimą lauko gėlių,

Takelį per kalnus aukščiausius

Ir – einančius tuo takeliu.

Nupiešiu aš tolimą jūrą,

Skrydį žuvėdros nupiešiu,

Ir jūroj paklydusią burę,

Kur lobių salos tebeieško…

Spalvotai nupiešiu aš juodą

Pasaulį ir šimtą kelių…

Aš viską nupiešiu spalvotai,

Ko pamatyt negaliu…

Man labai gražus eilėraštis yra… Nebeatsimenu nei autoriaus nei visų eilių, bet eilutės yra tokios:

”Atveriu akis – pavasarėja, ištiesiu rankas – pavasarėja”.

”Tarsi lengvas permatomas rūkas, gervių šauksmas tolumoj”.

Gal irgi per trumpas bus, bet šiaip labai gražus, tik reik visą rasti.

Daivos Čepauskaitės kūryba