Neturiu kur daugiau išlieti savo minčių,ar su kuo pakalbėti… Širdis plyšta,bet nieko negaliu padaryti

Pradėsiu nuo to,kad gyvenu su mama. Tėvai išsiskyrę. Gal po metų mama susirado naują draugą. matau kaip mama kankinasi,nes be proto jį myli,bet jis mano nuožiūra neišsilakstęs,jis vėjavaikis,turi daug kitų merginų,flirtuoja ir pnš ( mama tik neseniai sužinojo)

Man mama kaip geriausia draugė,aš netgi žinau daugiau nei jos draugės,bendraujam atvirai,neseniai ji man pasakė,kad laukiasi,ir nežino ką daryti. kadangi aš labai noriu broliuko ar sesutės jau seniai,aišku bandžiau perkalbėti.. Gyvenam tikrai nelengvai,vieną ji vaikučio tikrai neišlaikytų. nes kur susipirkt dar ir lovytę,ir mišinėlius ir t.t

Šiandien nuėjo pas daktarę tartis dėl valymo,parėjo mama verkdama.. paklausiau kaip? kas bus toliau? ką sakė daktarė. pacituosiu daktarės žodžius: Va,kaip gražiai plaka širdelė..

netgi dabar man ašaros rieda rašant… dabar bus 3 mėnuo. rytoj darys valymą.

o mamos draugas bandė perkalbėt,bet kas iš to? gims vaikutis o jis ir toliau bėgios pas kitas? mama sakė dėl jo draugių,išsakė viską,bet jam vienodai. nusprendė užbaigti viską su juo. Bet blemba toks pyktis ima! Kam prasidėti jei bijai atsakomybės??? Nekenčiu aš jo