Labas kaip sakant mirtis mus visus apankys kažkada… Na o šiaip patikėk po mokslų prasideda tikrasis gyvenimas. Supranti ką reiškias studentiškas gyvenimas ir t t. Patikėk dauggeriau jausieis po mokyklos . Nors pirmi metai sunkūs viskas bus gerai.

as tik noriu pabegt nuo tu paciu veidu ir nuo tos aplinkos

Matosi, kad neturi savų problemų.

Yra labai žiauru, kai miršta klasioko tėvai, juk tas klasiokas dar jaunas o jau kažko netenka. Mano klasiokė mamos jau neturi nuo 11 metų, yra skaudu kai mes visada pasakojam ką veikėm savaitgalį su mama, o ji jaučiasi blogai

Ačiū… Bet aš taip visus myliu…. Neištverčiau atsisveikinimo su visais! Suprantu reikia stengtis, kad ryšys nenutruktų, bet juk nėra taip paprasta…. AŠ TIESIOG NORIU, KAD VISI BŪTŲ LAIMINGI

pasistenk nusiraminti…. zinoma visiem liudna be kazkokiu zmoniu gyvent, bet toks jau gyvenimas, neišskysk! sekmes

Aš užvakar norėjau, troškau visa širdim pabėgt iš čia… O dabar? Sėdžiu ir verkiu, ir pagalvojus, kad dabar žmonės kenčia…. Man dar skaudžiau…. Aš tikrai nežinau, kas man pasidarė

Miršta ir geri žmonės, ir blogi miršta… Gal tas miręs žmogus nuveikė daugiau nei kiti trys kartu sudėjus. Gal jam ten bus geriau. ne mums svarstyti… jei taip verki dėl nepažįstamo žmogaus, kas bus, kai kas nors artimas mirs? Kažkoks man čia sutrikimas…

skaudu tiems kurie nepazysta to kurio mire bet kai pagalvoji kai kencia artimieji jo sunku ypac jiems . Nesenai mire ir mano artimas isties yra sunku susitaikyti kad jo nebera jau ir nebepamatysi bet argi noretu noretu tas mires zmogus kad liudetume taip . ir nera jokia depresija cia ar kas tiesiog gal esi silpnas na kai verki del kitu nelaimiu. o del apetito tai man ir nebuvo tada isvis jokio nei valgyt nenorejau bet valgiau prievarta nes po to bus blogiau tik

ne tau vienai skaudu ir liudna, man irgi, bet esu tiek uzimta mokslais, kad zinok nera net laiko galvoti apie liudesi. susigalvok veiklos kokios nors.

Atvirai pasakius, ir mano kelyj pasitaiko, kad miršta tik geri žmonės, net keista, bet taip yra. Skaudu be abejo, bet tiesą pasakei autore, kažkada vėl visi susitiksim, tad tuo ir reikia guostis Laikykis, matyt per daug tave sukrėtė tos laidotuvės,išgerk ramunėlių arbatos, praeis kelios dienos – vėl viskas stosis į savo vėžias.

O justshutthefckup galėjot ir aplenkt temą, jei neturėjot ką protingo pasakyt

Aš netiek, kiek dėl mirusio, žinau, kad ten jam bus geriau, bet, kad mano pažystami dabar kenčia

Tikrai, jaučiuosi, kaip nenormali… Verkiu… Nors esu labai stipri ir drąi, drąsos daug kas pavydi man….. ( NE ANonimu būt nenorėjau tiesiog)

Aš labai tikiu į Dievą, guodžiuosi, kad visi susitiksim, bet kas jei jo nėra?

Myliu gyvenimą, bet kai jis verčia kentėti?? Išskydau… Pirmą kartą gyvenime jaučiuosi tokia silpna ir jautri…

Ir dar pagalvojus, prieš porą dienų, žmonės buvo laimingi, o čia še tau tokia nelaimė…..

Zinai,buna daug baisiau,tau sitas zmogus buvo niekas,o ka daryti man,kai praradau taipogi neseniai geriausia drauge? As netikiu draugyste tarp merginu del skaudzios patirties,bet turejau vieninteli zmogu,kuris visad mane suprasdavo visiskai be zodziu,visada buvo salia,su niekuom nejauciau tokio rysio kaip su ja. Ir stai jos nebera. Kas toliau?

mane irgi kartais apima nostalgija.. aš ir dabar dar nepripratau būt ilgai be mamos, todėl studijuodama stengiuosi kiekvieną savaitgalį važiuot namo, jai padėt, būt su ja. nes atrodo, tiek mažai laiko beliko.

dian labai užjaučiu Suprantu, čia tik žodžiai, ir jie skausmo nenumalšins .

Aš dar taip pat supratau, neturiu tikrų draugų, buvo dvi, bet jos manęs visiškai nesupranta, nesistengia, viena patlaižiauja kitai… Buvau beprotiškai įsimylėjus, o dabar man jau tai nieko nebereiškia… Aš tikrai nežinau, kas man darosi