Vienareiksmiskai reikia kraustytis kitur, kad ir pas tavo tevus, jei vyras nesutinka, kraustykis viena, pasiilgs,atbegs pats, o jei jam jo teveliu nesamones svarbiau, tuomet kam tau toks vyras, kuris taves negerbia ir turnut net nemyli… sunku, zinau, labai uzjauciu, nes panasiai ir man buvo, bet galu gale viskas baigesi skyrybom, nors ir ne mano iniciatyva. Tad nesigadink nervu veltui, jei vyras neisiklauso i tavo poreikius, ilgai tokie santykiai netruks.

vaiko niekas neatims, jei negirtuokliauji ir juo rupinies, gausi alimentus ir tikrai susitvarkysi viena

manau jus su vyrus pakalbekite ir pradekite kaupti santaupas (prasyti jo tevu ir jusu tevu bent kiek.)ir kas men kad ir po 50lt , taip pasitaupyti ir buta isinomuoti kartu su vyru.

Nori patarimo-tapk drauge vyro motinai,geriausias budas kad nuo taves atsikabintu,klausinek patarimu,klausykis kai jinai pasakoja-rodyk dideli demesi.Bet neleisk saves zeminti

perlo geras patarimas

Pažiūrėk į zebrą- juoda, balta, juoda, balta ir t.t…. Tai vat, šiuo momentu yra juoda, bet po jos kas eina? Balta! Tad tikrai ženk žingsni ir pamatysi, viskas bus gerai! Jei esat vienas kitam skirti- tai ir būsit kartu! Kad ir po metų, kad ir po 5 ar 10. Vienoje knygoje skaičiau: “Jei jis skirtas- tai niekur nepabėgs, jeigu ne- niekaip nenulaikysi” Tikrai džiaukis, kad turi nuostabų, sveiką vaikelį, kuris tau turėtų atstoti visas negandas ir skausmus Sėkmės ir nepalūžk niekada prieš sunkius gyvenimo išbandymus.

Ir žinok: KELIAS BE KLIŪČIŲ NIEKUR NEVEDA…

ir dar -stenkis save priziureti,kad suzibetum vyro akyse,kad jis pastebetu,tada prades daugiau demesio skirti-buk paslaptinga

Reiktų bandyti vyro mamai kada pasakyti: taip, gal aš daug ko ir nemoku, neesu tobula, o dabar, augindama mažiuką, labai jautriai reaguoju, jums gal atrodau nervuota ir pan., bet tai mano gyvenimas, ir aš noriu jį gyventi pati, mokydamasi iš savo klaidų, įgydama savo patirtį. Jūsų patarimai gal ir ne iš blogos valios, bet jie neretai mane labai skaudina, susinervuoju, gal per jautriai reaguoju, o nuo to kenčia visi, o svarbiausia, kad kenčia vaikas. Pamėginkit suprasti. Gal praėjus kažkuriam laikui pati kitaip vertinsiu savo elgesį, bet dabar reaguoju taip. Gyvenu jūsų namuose, nes mums nelengva, dėkoju jums už tai, bet supraskit ir nepykit ant manęs už tai, kad noriu gyventi savo gyvenimą. – na gal kažkaip panašiai, nereiktų piktai, gal moteriškė kiek irgi pagalvotų apie savo kišimasi į jaunos šeimos gyvenimą.

yesss kaip ir planavai,kol kas taip ir daryk,būk anytai tolerantiškesnė,pabandyk nepiktybiškai,bet nuo jos atitolti. Mažiau bendrauk su ja,daugiau užsiimk su mažyliu,su gera nuotaika lauk vyro grįžtančio iš darbo (kad ir ji dirbtina – ta nuotaika ). Ir tuomet bandyk stebėti į kurią pusę krypsta reikalai. Po truputį ir atsargiai bandyk vis vyrui užsiminti(planuoti), kad gal kada ir savo lizdelį turėsite,kur būsi tik tu šeimininkė(be anytos), kaip tu jam paruoši valgyti,ar kaip vakare miegamąjį žvakutėm išpuoši,na ką nors tokio,kad ir jis po truputį norėtų atsiskirti nuo “mamytės” žinodamas kaip jo lauks žmonelė vis kurstydama šeimos židinį

Na tai tiesiog mano patarimas toks, aš visad esu prieš,kad viską išdraskyti,išeiti,o tada gal susieisim,o gal ne. Jei po visų pastangų nieko neišeis,taip tada jau dedi tašką ir eini,bet be minčių,o gal ateis,o gal paskambins,ir dar begalės “gal”… Kiek įmanoma bandyk šiek tiek keisti situaciją ir tuomet stebėk ar kas linksta link gerosios pusės ar nebe.

pritariu Narayna’i… linkiu stiprybes ir ryzto visa tai pakeisti

neskaiciau visu nuomoniu, bet pirmi postai man sako tai:

– tavo vyrui reikia ne taves, o jo mamos. Kitu atveju jis tikrai gerbtu tave ir tavo nuomone. Dekis daiktus ir keliauk pas savo tevelius jei nera kur kitur. Ir megaukis motinyste

arba pasiulyk vyrui rinktis viena is dvieju:

– arba einate kur nuomoti busto ir gyvent atskirai

– arba tu tipeni su vaikeliu pas savo tevelius. Bus lygybe, jis su savo mamyte, o tu su savo

O gal pabandyti pagyventi kitoje aplinkoje,tarkim pas Tavo tevus..?

o tai ka jo mama neturi ka weikti,kad kisasi

geriau eik lauk, nemanau kad vaikui bus geriau klausytis jusu barniu..

Jei neišleidžia, pasikviesk savo tėvus ar kitus gimines, kad padėtų tau išsikraustyti… Negi jėga kelią pastos, kai ne viena būsi