Skaudus gyvenimas nuo pat vaikystės
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki. Turiu problemą, kad nuo pat ankstyvosios paauglystės esu patyrusi patyčias. Ir vis dar iki šios pasitaiko tokių atvejų, nors jau esu pirmo kurso studentė.. Esmė tame, kad esu savo vietoje, neišsišokusi ir ramaus būdo žmogus. Paauglystėje tikrai buvo tokių dienų, kai atrodė, jog gimiau tam, kad būčiau pajuokos objektas (žiauriai skamba, bet tokia realybė) ir viso to pasekmė – nepasitikėjimas savimi. Ne iš išorės, bet iš vidaus. Vaikiną turiu, o ir jų dėmesio man nestinga, nes ir išvaizdi esu, ir figūrą turių, prisižiūriu labai, tačiau man sunku bendrauti.. Savoj kompanijoj galiu kalbėti, pajuokauti, tačiau ir tai ne su visais, o tarp svetimų.. Atrodo, jau randu ir bendrą temą kur įsiterpti ir minčių, tačiau negaliu bendrauti, atrodo, lyg kas užrakina viduj ir neleidžia kalbėti.. Dar vienas dalykas – ir šiomis dienomis yra viena grupiokė, kuri mėgsta įžeisti. Dažniausiai girdžių įžėidimus dėl savo tamsios odos ir išskirtinumo. Ir mane tai varo į neviltį. Negaliu kažko atsakyti, nes tas praėjęs baisus laikotarpis paliko lyg traumą manyje. Bijau..
Prieš kelias dienas susitikome su draugais, ir vienas iš jų atsivedė naują draugą. Vos akys neiššoko:tai tos grupiokės, kuri mėgsta tyčiotis geriausia draugė,pleputė, kuri nuo šiol papildo mūsų kompaniją.. Nežinau, net su jais susitikti nebenoriu, kai toks žmogus yra tarp mūsų..
Kaip nugalėti tą baimę kalbėti, ką su savimi padaryti, kad sugebėčiau pamiršti tai, kas buvo? Ir kaip su tokiais žmonėmis elgtis, kurie tik ieško silpnosios vietos?
As daznai taip pagalvoju, gal ir tau pades. Kodel del kazkokiu man nepatinkanciu zmoniu as turiu keistis? As sau neleidziu kad kito zmogaus buvimas, kurio as nemegstu, veiktu mano nuotaikas ir bendravima. Tiesiog nekreipk i ja demesio, arba pasikviesk kompanija pas save o tos merginos nekviesk
Visada taip galvoju, ir šiaip, visus tuos prisiminimus ar pašaipas stengiuos praleisti pro ausis, tačiau kartais užkabina širdį ir nebegaliu negalvot..
o tu būk drąsesnė. neleisk mindžiot tau ant galvos, jei kuri įžeidinėja, gali mandagiai pasakyt, kad nieko nėra žemesnio, kaip mėgint pasikelt savo savivertę tyčiojantis iš kito žmogaus išvaizdos.
arba tiesiog, kai ji mes repliką, atsistok, iškelk galvą, pasakyk “kokia tu apgailėtina” ir išdidžiai išeik. patikėk, ana pasijaus kaip su skuduru į snukį gavus.
tie, kurie tyčiojasi ir kalba už nugaros bando nukreipti kitų dėmesį nuo savęs, mat paprastai patys turi rimtų problemų. joks sveiko proto suaugęs žmogus nesugalvos atkreipti į save kitų dėmesį, tyčiodamasis iš kito.
esi priekyje – o jos nugaroj. tu eik, o kalės lai loja.
Veltis į kažkokius nesutarimus nelabai noriu, kadangi ji iš tų “labai kietų”, turinčių, kas ją apgins. Be to ir draugai neaiškūs, trisdešimtmečiais, pliki, treningai.. Nežinau.. O tylėt irgi nesinori..
Akivaizdu , kad kursioke pavydi tau ir yra zemo mentaliteto.. O jei dar ir draugeliai trisdesimtmeciai ir dar treninginiai tai akivaizdu kad nieko gero , slyksti pana ir tiek. :/ nesileisk tu geriau su ja i gincus kazkokius ir panasiai, bet nesileisk ir zeminama. Rask tinkama momenta ir prie visu pasakyk kad uzsiciauptu nes tau jos nuomone neidomi !
isvis nebendrauciau arba jei labai reikia tik su reikalu
Jeigu nori atsiusk man i az savo emeilą aš persiūsiu gerą knygą, ne apie patyčias, bet apskritai kaip mylėti save, apie pozityvų mąstymą, apsritai ši knyga sunkiu metu labai padėjo. Turiu ją nusiskanavusi sau į kompa pdf. taigi jeigu nori brūkštelk.
Nu tai kas kad draugai tokie, ka jie tau padarys? Mano irgi draugu baiminasi daug kas. As tai netyleciau. Geriausia jei uzsiputos ir varyt prades tai nusijuok jai i veida. Gal net putos is nasru dribt prades.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
