Skaudziausias vaikystes prisiminimas – matyti mama klykiant gavus skambuti, jog zuvo brolis. Gal ir ne supynes…. bet labai isireze atminty.

@jin. Na čia jau labai širdį turėjo užgauti ((, bet omenyje turėjau fizinius skausmus, kaip tarkim dažnas būdamas vaikas esame parkrite ant asfalto d

Is tokiu fiziniu traumu… Kiek daug buve, kad cia tik kokia viena paminet eheh pamenu pasiemiau labai dideli tevo dvirati su stanga ir isivaziavau pasivazinet. Nuo vieno pedalo buvo nusimoves tas pedalo plastikas, buvo tik geleziukas likes. Kadangi tas griozdas man buvo smarkiai per didelis, tad bandant nuo jo nulipti jis visas uzgriuvo ant manes ir tas pedalo gelezis ismigo i slauni kokiais 5 cm. Bijojau dura tevams sakyti Grizau megztini ant klubu uzsirisus, bet paskui pradejau slubuot ir isaiskejo

2 klasei atsimenu radom su draugu kalpoka ir galvojom pasimetysim su juo tipo kaip su skraidancia lekste, baigesi prakirsta kakta ir 4 siulem

jaunikle budama su tuo dideliu vyrisku dviraciu vaziavau,kur buvo kartis ir lenciugas (net nezinau kaip pavadinti) nukrito. o vaziavau isibegejus nuo kalno,teko kazkaip greit stabdyti,kad po masina kokia nepalisciau,tai sustabdziau.. bet jau taip skaudejo moteriska vietele,kad siaube . o visai mazyte buvo,kad igi supausi su broliu ant supyniu,kur vienas vienam gale kitas kitame,ir nukritau,ir poto ta lenta dar per galva voztelejo.(kai nukritau,brolis nulipo nuo supyniu) tai irgi su kvepavimu sunku buvo,net zvaigzdutes pasirode.

Nusiridenau kulvirsciais nuo labai staciu laiptu

Įgėlė bitė. Vienintelį kartą gyvenime, kai buvau 2 metukų, bet po šiai dienai viską ryškiai atsimenu ir trauma didžiausia liko visam gyvenimui- bijau bičių kaip velnias kryžaius.Tai va, jei kas manęs nekenčiat- užsiundykit bitėmis

Visos kojos operacijos… Tiksliau, kojų.

buvau nukritus nuo supyniu,labai aukstai issisupus, ir nukritus ne atgal, o priekiu ant pilvo is labai aukstai, negalejau kvepuot, :\\\

kai visais savo žaislais užrėmiau kambario duris ir užsinorėjau į tualetą..

Landžiojau po seną griūvantį pastatą ir ant manęs pradėjo byrėti siena, buvo prakirsta galva, apdaužytos galūnės ir lūžę visi kojų pirštai. Tikrai buvo neskanu

-Treju metu prasiskeliau i stala lupa taip, kas stale visam laikui liko priekiniu dantu zymes O lupa vos vos besilaike, uz lupu kampucio. Aisku pradejau cypt belekaip is skausmo tada. Paskui susiuvo man ta lupa ar tai 9 ar 11 nepamenu siulais, kurie iki siol kai itempiu lupa matosi.

– issinarinau alkune

-buvau nuo galvos iki koju sukandziota savo mamos suns, bet nepaisant to as labai myliu sunis. Dar turiu prie nosies randuka is to karto kai mane sukandziojo, bet as juo didziuojuos, nes cia kaip zyme visam gyvenimui nuo suns ta prasme jauciuosi kazkaip ypatingai surista su sunimis

Žiemą žaidiant su broliu ir šunim norėjau mest sniego gniūžtę, bet bėgau ir apvirtau ir pradėjo isteriškai verkt(kai buvau maža buvau isterike, tevai taip vadino)) grįžo tėtis, nuvede į kambarį, aišku bandė mane raminti šaukdamas ant manęs, ir ant džinsų pamatė dėmę ant kelėno, numovė džinsus, ant pėdkelnių dar didesnė dėmė, kai numovė pėdkelnes, ir pamatė žaizdą panašiai 5-6 cm iki kaulo. Aišku greit į priemimą vežė, tai buvo 5 siūlės. Čia viena iš mano vaikystės traumų, buvo didesnė, bet tingiu pasakot

Nakti langas nukrito ant mano veido, akyse buvo stiklas, veze mane i ligonine, 4 siulai.

O kita trauma tai ziema begau ir paslidau ant priekio, ant kojos matesi kaulas lengvai, tai irgi i ligonine nuveze.

Kai buvau gal kokių 5-6m su pusbroliu žaidėme lauke ir vaikščiojom ant betoniniu suoliukų/tvorelių (jau nepamenu kaip ten jie buvo) nu ir beeidama ant jo aš paslydau ir nukritau žemėn. O kritau taip, kad veidu braukiau tą betoninę tvorelę ligi žemės ir taip susilaužiau nosį. Pamenu iškart bėgau namo, skausmas buvo žiaurus. Grįžus namo nubėgau ant lovos (tėvai buvo darbe, tik močiutė buvo) ir užlipus ant lovos iškart lūžau. Pabudau jau kai mama grįžo ir iškart vežė į traumatologinį