skaudžios skyrybos
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, prieš kokius 3 mėnesiu buvau kūrusi temą, “Moteris, kuris myli per stipriai”. Tema nebuvo populiari, daug kas neskaitė spėju. Joje buvo parašyta, kaip mano ex vaikinas su manimi negražiai elgiasi, kaip mane kamuoja nemiga, numečiau 15kg. Merginų , kurios pastebėjo tema patarimai buvo “per bortą ir psichologas”. Tą ir padariau. Išsiskyriau su juo, pasakiau skiriamės ir jis man atsakė tiesiog “Gerai”. Užsirašiau pas psichiatrę, geriu antidepresantus keli mėnesiai, nustatyta depresija. Pradėjau daug laiko leisti su draugais ir žinot ką ? Aš vistiek nelaiminga. Nes aš myliu savo ex ir dabar man tenka žiūrėti kaip jis lengvai susitaikė su skyrybom ir laksto po kitus sijonus. Praėjo 3 mėnesiai, o aš vis dar verkiu taip lyg tai buvo nutikę vakar. Tema sukūriau ne tam ,kad sulaukti paguodos. Pati žinau,kad esu silpna ir niekam tikusi. Įdomu tiesiog paskaityti kitų merginų skyrybų istorijas, kiek laiko gydėtės žaizdas, kas padėjo, kas ne.
Visų pirma, niekada apie save nekalbėkite, net negalvokite, negatyviai! Antra – bent jau aš, stengčiausi atsiriboti nuo visos informacijos, susijusios su eks.
O tą knygą “Moterys, kurios myli per stirpiai” ar perskaitai?
Man labai padėjo nauji pasimatymai.. pradžioje tik šiaip užsiregistravau pažinčių portale, vėliau pasidarė smagu, nes daug laiškų, o į pasimatymus ėjau net tada, kai žinodavau, kad nieko gero nebus. Bet vien dėl to, išeiti iš namų (tuo pačiu pasipuošti, pasidažyti , iš lovos išlipti..) ir gerai praleisti vakarą
a isvada tokia: nelaiminga betkokiu atveju jautiesi, su juo blogai,be jo irgi blogai.
O jei tau pripazino depresija tai susitaikymas su buvusiu (arba ne) neduos jokio teigiamo rezultato…depresija gydyti,kai akyse prasvieses irprotas prasvieses.
3 mėnesiai dar labai nedaug, per smarkiai save nuvertini ir plaki nesi silpna, esi žmogus. Palauk metus, palauk, kiek reikės. Pamatysi, kad gali būti ir stipri ir laiminga! Ypač kai taip atsakingai ėmeisi psichologo ir supranti, kad reikia nesėdėti namie. Šaunuolė!
Aš jau buvau 4riuose pasimatymuose, klubuose, mieste, galinguose gimtadieniuose, susipažinau su daug vaikinu, su vienu net susirašynėjam kasdien ir aš jam tikrai patinku. Tas ex karts nuo karto parašo, buvom net susitikę , sakė,kad manęs trūksta tt, bet nieko nedaro, tik matau kaip su kitom vis kažkur varo. Tas veda mane iš proto. Tie išėjimai kažkur yra tik laikinas užmiršimas. Kai būnu namie vėl einu į jo fb, vėl galvoju galvoju ir galvcoju apie jį, žeminuosi ir kartais parašau, kad man skaudu. Jis viską neigia,kad jam dzin,kad su kitom būna, bet aš juk mačiau.. neįsivaizduoju kaip atsikratyti bent jau tos paranojos..
up
Man ir autore buvo labai sunku, kentejau kaip ir tu, juolab, kad dar is karto suzinojau, kad jau kita pasoneje turejo, bet vidine stiprybe ir motyvacija man padejo atsistoti ant koju ir suvokti, kad verkiant nieko nebus ir reikia imtis paciai pokyciu ir siai dienai as ismokau tiek daug is saves, pirmiausia atradau nauju gebejimu ir ketinu nesustoti, o nesidomiu isvis ex, man jis tuscia vieta likus.
O aš manau jums reikia paskaityti J. Murphy “Jūsų pasamonės galia” Pakeitė mano gyvenimą 180 laipsnių kampu ši knyga.
Aš irgi noriu, kad mano ex man būtų tuščia vieta, noriu jausti kokią neapykanta ar kažką blogo, tik ne meilę. Bandau prisiminti minusus ir viskas apsiverčia taip, kad kaltinu tik save. žodžiu. nebesinoi išvis kažko siekti, daryti kažką, pavargau nuo savęs ir savo nesveikos meilės, ji tikrai yra NESVEIKA, aš 3 mėn neatstoju nuo žmogaus..
kokio tu dar velnio su juo bendrauji. Tai savaime aisku, kad viskas nesibaigs kol dar su juo susitikineji, stebi su kuo kur varo ir toliau lauki kol jis kazka darys. Viskas, paleisk, ismesk , uzblokuok. Daug kas sakys, kad vaikiska mesti is socialiniu tinklu ir panasiai, BET kai yra va tokie nuodingi issiskyrimai kurie kenkia net sveikatai, kitos iseities nera. Ir tu nebusi laiminga kol jo visiskai neismesi is savo gyvenimo.
Aš skaičiau šitą knygą, skaičiau “kodėl vyrai myli kales” ir visokias psichologines motyvuojančias knygas. Seniau tuom labai domėjausi, kai dar turėjau vaikiną. Dabar visa įsisąmoninta literatūra nei kiek nepadeda. Buvau pas psichologe kelis kartus, bet jos atsisakiau, nes man ji nepatiko labai. Siūlo man į stacionarą mėnesiui , psichoterapijai, bet juk niekas nežino apie mano depresija, vaikiną, nesveiką meilę, kaip reaguos šeima ir tt. Aš tik noriu nebemylėt, bent jau nekęsti jo, žodžiu.
Ačiū Jums. Aš ištikrųjų nesusimąsčiau jo išmesti iš draugų. Reiks prisiruošti tam.
Iš vyriškos pusės pasakysiu man +- panašiai buvo. Ištrint iš FB ir užblokuot kad nebekiltų noras žiūrėt, galiausiai paleist jį,turi suprast kad nesvarbu kaip tu elgtumeis tai jo sprendimo nepakeis, gyvenk pati ir leisk gyventi jam, gyvenimas ar Dievas jei juo tiki sudėlios viską į savo vietas tik palik tai jam,o ne pati imkis jo darbus daryt, pasitikėk ir daryk tai kas tau padeda sveikti. Toliau eik užsiimk veikla kuri nukreipia mintis nuo jo, sportas, draugai , naujos pažintys .. Man tai padeda. Sėkmės!
Ismesk ir uzblokuok, kad nemestu tagu ir kitu dalyku…zinau atrodo, tai tik facebookas.. bet man paciai kaip buvo panasus issiskyrimas kol jo visiskai is niekur neistryniau vaiksciojau kaip zombis
pritariu pasisakiusiems, ismeskit is kur tik galit, nes as ta pacia klaida dariau, kuo ilgiau laikysi, tuo sunkiau bus paleist ir dar jei istisai landzioji po visus profilius.
Iki rytojaus tą ir padarysiu. bet o jeigu jis man paskambins ? Gal ir numerį tuomet pasikeisti, nes jis paskambina kartais..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
