Teko būti keliose stovyklose – nepatiko. Man per daug primena kariuomenę Ypač rytinės rikiuotės.

Kitas dalykas, tai erzino tas visur religijos kišimas – maldos, ėjimas į mišias ir pan. Kadangi pati esu netikinti, tai tikrai užknisdavo…

O trečias dalykas man labai nepatinka, kad skautai skelbiasi labai mylintis gamtą, bet be jokios sąžinės graužaties stovyklose pjausto gerus medžius vien tam, kad staliuką pasigamintų…

Bet šiaip, manau, visai nebloga veikla vaikams Teko stovyklose organizuoti įvairias užduotis, prižiūrėti vaikus, tai tikrai matėsi, kad jiems tai patinka.

Kokioje stovykloje teko būti, ar skautaujate ilgai ar tik stovykloje buvot ? bėja kokie tai skautija ?

dėl medių kirtimo tai yra medzių- krūmų kuriuos reik praretit.

Na as pati megstu gamta, plaukiojimus,irklavimus ir pan. tai kazkada pasiule i skautus nueiti. Priklausiau juru skautams, tai realiai labiau buvau ne del laipsniu igijimu(nieko ir neigijau ) ,o del isvyku,kelioniu ir pan.. Buvo daug isvyku,stovyklu,tai labai patiko. Del religijos kisimo ir as bijojau,bet nieko panasaus nebuvo,aisku kaikur budavo paminejama religija,taciau neikyriai

Kur vykdavo stovyklos? ką veikdavot per išvykas ?

Buvom ir juros sventeje. Tai tris dienas Klaipedoje praleidom.

Buvo didelis zygis aplink Kauno marias(bijau pameluot dabar net kilometru skaiciu).Dvi dienas keliavom.

Stovyklos vykdavo nepertoliausiai nuo Kauno. Bet budavo visokios rungtys,naktiniai zygiai,pasirodymai. Na zodziu linksma

Paprastos nakvynes vykdavo skautu centre(aisku irgi su programa ivairia) gana daznai.

Ir orientacines dar surenge buvo.

Na zodziu,tikrai dziaugiuosi,kad ten lankiau. Draugu radau ir linksmai laika leidau.

Skautų šūkis “Dievui, Tėvynei, Artimui”, tad labai keista, kad piktinatės “religijos kišimu”. Jei patinka iškylaut- eikit į miškus, turistų organizacijas, gamtininkų būrelius. Skautai turi labai gražią idealogiją, turi įsipareigojimų, tai ne tik laiko leidimas ir tūsinimas dėl savęs

Na nevisi yra giliai tikintys ir tikrai nenoreciau girdeti apie religija kiekviename zingsnyje. Niekas nesipiktino,jog nesilaikau laipsniu. Man ten patiko,manau,jog pritapau prie skautu ir ne del tusu ten ejau. Nors taip ,isgert ir ten tekdavo su kitais.

kas dar kokių prisiminimų apie skautišką veiklą ?

Paauglystėje skautavau. Tai galbūt man net padėjo biškį subręsti, socializuotis. Tai puikus užsiėmimas vaikams bei ankstyvoje paauglystėje. Būtinai tą skatinčiau tokiame amžiuje. Bet atėjo toks metas, kai pradėjau suvokti save, kokia aš ir pan., pradėjo labai kliūti toks didelis dėmesys religijai. Taip pat, kai jau tapau oficialia skaute, pradėjo iš manęs reikalauti labai daug laiko, norėjo, kad turėčiau savo skiltį, dirbčiau su vaikais. Man tas nepatiko, todėl mečiau.

Kur lankėt skautų būrelį ?

O man patinka skautai ugdo puikias asmenybes ir padeda formuotis asmenybei. Siūlyčiau nemaišyti kai tu esi skautų renginyje, sueigoje ar stovykloje ir kai esi su draugais, kurie taip pat yra skautai. Nors ir skatinama blaivybė, nebūkim naivi jog jaunimas išvis negeria

Apie medžius kalbant tai baisiai juokingas kažkieno komentaras buvo kertam medžius tikrai taip, bet žinom ką kertam ir nekertame žalių, puikių pušų ar eglių, kertami sausuoliai, lazdynai (kurie yra kaip parazituojantis krūmas) arba medžiai, kurie yra suderinti ir sužymėti su vietos girininkija.

O religija opi tema. Šūkis “Dievui, Tėvynei, Artimui”, o kokį Dievą tu pasirinksi ir kokiam melsiesi nenurodyta

O kur jūs lankot skautus? Bėja teisingai pasakyta dėl medžių ir tikėjimo.

Tikrai atskiriu žalią medį nuo sausuolio. Jei konkrečiai kalbėt apie mano matytą atvejį, tai ten nebuvo nei jokių krūmų šalia, nei daugiau kitų medžių. Augo trys nedideli berželiai. Ir visus juos nukapojo, nes vienai mat gimė ideali mintis – panaudoti juos trikojui. Kitas atvejis buvo, kai sumąstė pasidaryti stalą. Priklausiau skautams daugiau nei metai, tad tikrai prisižiūrėjau pakankamai visokiausių vaizdų…

Tai kokiai skautijai priklausėt?

Pati skautavau pora metų. Bent jau man labai nepatiko vien tik tuščias kalbėjimas ir nieko nedarymas. Ir tas šūkis “Dievui. Tėvynei. Artimui” – per stovyklas mišios visiems budavo kančia, dėl tėvynės nežinau ką darydavom,o artimais ten net vadų, turinčių rodyt pavyzdį, nepavadinsi. Skautavimą mečiau įstojus į LŠS ir nei akimirka nesigailėjau dėl to. Štai tokia mano patirtis.