Sveikos!

apie pirmą kartą temų koks šimtas ir patikėkit, visas jas jau pračekinau, bet su identiška iškelta prodblema neradau nei vienos sielos sesės.

Yra vaikinas, su kuriuo esame pažįstami labai senai, viskas gerai (bendravom visą laiką kaip geriausi draugai tikrąja to žodžio prasme, bet niekad nei vienam lyg ir nekilo kokių nešvankių minčių ir panašiai) bet dabar viskas paiskeitė, ir net nežinau kodėl. Jis vyresnis 4 metais, aš nesenai sulaukiau pilnametystės. Žinau, kad jis turėjo keletą merginų(nors apie santykius, seksą, vaikinus ir merginas niekada nekalbam, nes turim ir apie ką kitą` kalbėti), o aš vaikino niekada. Bet va prieš pora savaičių, kaip ir minėjau pas mus pradėjo vykti reformos susitikom šiaip paplepėt, nulėkėm į barą ir aš jaučiu, kad man net širdis plaka greičiau, kai tarkim prisiliečia ar apskritai, tie dalykai, kuriuos darydavo visada, pvz apkabindavo, pakštelėdavo į skruostą ar į lūpas(draugiškai), nekeldavo jokių emocijų, o dabar net nutirpstu, akivaizdžiai kažkoki jausmai sukyla ir kiek pastebiu, tikrai ne man vienai. Jis net žiūri į mane kitaip, bet nieko nesako! O kai palydėjo mane namo iš baro, kaip įprasta turėjo pakštelt į lupas ar į skruostą, bet ne tai, kad mes ten prancūziškai bučiavomės, bet tas įsisiurbimas tooooooks aistringas buvo, kad buvau suvystyta ir norėjau jo.

Kitą penktadienį jis atvyksta pas mane, susitarėm, kad aš padarysiu vakarienė ir pažiūrėsim kokią komediją(įprasta), bet aš galvoju, jeigu AFDRUK vėl pagaus mane ta aistra? Aš nekalta, bet jam atsiduočiau tikrai net nedvejodama. Jis man labai artimas, tikrai nemanau, kad gailėčiausi. Klausimas: jeigu viskas prieitų iki TO, ar reikia vaikinui pasakyti, kad esi dar nekalta? Net jei nebūtų tokia situacija kaip mano, visgi ar prieš darant TAI, reikia pasakyti vaikinui, kad dar esi nekalta?

Žinau, kad kitom tai atrodys absurdiškas klausimas, bet apsieikim be visokių erezijų.