Turiu vaikina, jis nuostabus! Geras, rupestingas, visa savo laika leidzia su manim, elgiasi visada graziai. Esu isitikinus, kad jis manes nepaliktu, susilauktume vaiku ir gyventume ilgai kartu. Atrodo viskas puiku, bet ne pasigirti atejau Ilgai esame kartu, pora metu, mums abiems cia pirma rimta draugyste. Seniau jis nevertino musu santykiu, juos puoselejau as ir staiga viskas pasikeite nebekyla pykciu, jis stengias buti toks geras koks tik gali ir jam puikiai sekasi.

TACIAU. Viskas yra labai blogai. Mane pradejo erzinti, kad jis toks geras, nesinori praleist visos dienos kartu, o jis troksta to.. Man noris kazko nenuspejamo, vaikino kuris nebutu man po padu, o butu lygus man, gincytusi su manim, stengtusi pasiekti savo. Galvojau kvaila, praeis.. Bet jau pora menesiu taip yra, nes yra kitas vaikinas, kuris butent yra toks. Jei jis turi mergina- ilgiausiai savaitei. Jis elgiasi kaip nori pats, jis nera kazkoks isskirtinis grazuolis ar panasiai, taciau juo zavisi ne viena. Nes jis elgiasi vejavaikiskai, jis gali pasielgt visiskai netiketai ir priverst mano sirdi plakt stipriau. Jis seda i masina vidury nakties ir is Klaipedos vaziuoja i Vilniu, be jokio tikslo. Taciau jis kaip greit atsirado, taip greit ir dingo. Su manim bendavo labai mielai, zinodamas, kad turiu vaikina. Esame is skirtingu miestu ir zinau, kad neimanoma buti su juo man. Metu skirtumas, astumas ir jo poziuris i gyvenima, bet negaliu sau isakyt negalvot apie ji. Atrodo va logiskai mastant as turiu viska ko gali noret betkuri mergina, tai ko po velniu man truksta? Negaliu ismest to kito is galvos ir viskas. Ir man liudna, nes turejom pasimatyti viename renginy,taciau jis neatvyko. Itiinejau kad ne del jo vaziuoju, bet kai jis neatvyko norejau kuo greiciau vykt namo. Jauciuos slyksciai. Lyg apgaudineciau ir save ir vaikina,. Drauge bando atvest manei prota, taciau kolkas jokiu rezultatu (((