Šešerius metus šoku rytietiškus šokius, tai neatsiejama dalis mano gyvenimo

Zumba- nuostabu viename vakarelyje buvo mergina kuri moke judesiuku tai jega buvo!

Kai buvau 15-16 metų irgi taip pat skraidžiau padebesiais dėl šokių, norėjau studijuoti šokį ir nieko kito… Bet va metai bėga, augi ir visai kiti dalykai pradeda rūpėti. Aišku, nesakau, kad viską visai užmiršau, šokti mėgstu ir moku, tiesiog dabar dažniausiai nėra tam laiko. Nei namuose pastrikinėt, juolabiau eit į šokių treniruotes. Lankiau show, street dance nemažai metų, vėliau išmokau ir go go. Nuo visų svajonių sieti gyvenimą, darbą su šokiu teliko tiesiog pramoga, hobis. Ir tiesą pasakius nei kiek dėl to nesigailiu, yra kur kas rimtesnių ir perspektyvesnių gyvenime profesijų, nei šokėja .

breakdance is always breakdance

dėl šokio pedagogikos – įstoti pakankamai lengva, turiu pažįstamų, tik nuo šių metų reikės šokių egzamino, bet jis yra labai nerealiai įdomus projektas ir puiki patirtis, tai tikrai nebūtų problema

aš visąlaik vis kažką šokdavau, tai moderną, tai street dance’ą, tai pramoginius,bet taip nerimtai po pusę metų, metus, galiausiai nuėjau į lindyhopo pamoką ir visiškai užsivedžiau.

dabar šoku jau virš pusantrų metų ir nesiruošiu nustoti, teko organizuoti ir kalėdinį socialą ir noris visko dar ir dar! tiesa, dabar lindyhopo pamokų nebelankysiu, o eisiu į autentišką jazzą, kas yra tarsi visiškas išsilaisvinimas improvizacijoje ir bus didelis žingsnis tobulėjant lindyhope.

turinčiom bent menkiausią mintelę apie šokius – tikrai eikit ir bandykit! Kiekviena gali šokti, o jeigu moteriškaitė – tai dar lengviau .