Sveikos, turiu rimta vaikina, draugaujam beveik 2 metus. Esam kaip geriausi draugai, geriausia ir linksmiausia kompanija vienas kitam, suderinami per visus galus. Ir zooodziu jis pries kelias dienas susirado pirmaji savo darba. Darbas geras, per pazistamus, abu dziaugemes, pora dienu poto buvo puikios, jis toks laimingas buvo, labai dziaugiausi, kad jam pasiseke. Ir dabar kas jam pasidare nesuprantu. Aisku planuoja, ka reikia nusipirkt, galvoja net kad namo nori, kur nori ir t.t. (na jam 22 metai, normalu kazka planuot). Ir esme ta, kad manes tuose planuose visiskai nesigirdi. Visiskai. Jis pasakoja kaip nori uzmiesty namo prie ezero, o as kazkada sakius kad noriu gyvent didmiesty, centre. Tai jis sako, o apie ka tu svajoji (mazdaug jis turi savo svajone, o tu turek savo). Nekuriam ateities kartu. Negana to, jis baisiai tyciojasi is merginu per tv, gatveje, visos baisios. Man baisu klausyt, as jas ginu, nu kartais tikrai panele ir neprisiziurejus buna, bet tai koks gi jam skirtumas turetu but. Kai paklausiu kad jam isvis grazi, tai tipo tik as (jojo, as ir eiline panele). Nu zodziu, man baisu, kas jam darosi. Ir dabar, siulau lekti vakare u savo draugais, tai tas mandras, jei geresniu pasiulymus nesulauksiu, tai gal. Nu baisu, man nervai nelaiko, kad zmogus per 3-4 dienas kardinaliai pasikeite. Ka jam sakyt? Man grynai atrodo, kad jis irgi vadovaujasi tuo pasakymu, kad vaikinas turi: susirast panele, susirast darba, nusipirkt masina ir susirast GERESNE panele. Gal kam buvo taip?

Aciu, kad palaikinat, bet gal ir paskaykit kaaa