mano draugas db mokinsis anglijoj,kainuoja 5000 svaru

labai didele atranka,sake viena panele pasalino iskart nes ant kojos turejo tattoo dvigubai mazesne nei degtuku dezute

plaukti taip,reikes baseine.

del ispudziu,brolio drauge skraido,tolimi skrydziai,bet sako nieko nematai ,nes nespeji nusileisti zmones islipa ir per ta laika kuri prastovi lektuvas ant zemes turi sutvarkyt lektuve palikta bardaka,retas atvejis kai gauni kelias h ar diena poilsio kitoje salyje,kai gali apsiziureti

Na, pirmiausia turėtum pasirinkt valstybinį anglų k. egzaminą, eiti į kursus anglų kalbos ir t.t. Kadangi, kaip sakiau, ji turi būti be priekaištų.

Pas mane atrankoje buvo keli etapai. Pirmiausia pokalbis bendrai, apie viską, bet nenutolstant nuo stiuardesės darbui aktualių dalykų: ir geografinės žinios ir suvaidintos situacijos: kaip nuraminti panikuojantį, įsisiautėjusį keleivį ir t.t.

Kitam pokalby turėjau atnešt sveikatos patikros pažymą, dar davė pasimokyti techninių sąvokų, apie lėktuvo variklius, mechaniką ir kt apie šituos klausinėjo..

Vėliau buvo plaukimo/nardymo gebėjimų tikrinimas. Na, man čia nebuvo sunku, nes moku plaukt, nardyt, tiesiog reikėjo per tam tikrą laiką atlikt užduotis, atseit išgelbėt žmogų ir pan. :}

Vėliau dar siuntė į kursus, ten ir pirmąją pagalbą suteikti mokė ir kt.elementarių dalykų, tada buvo baigiamasis pokalbis ir tada jau laukiau skambučio. Na, ir pakvietė dirbti.

Dėl pačio darbo.. Pusmetį skraidžiau iš Berlyno į Romą ir atgal. Anksti ryte nusileidi Romoje, vakarop skrendi atgal į Berlyną. Ir taip beveik kasdien, pagal grafiką. tai gyvendama Vokieitjoje, turėjau ir tą normalų, sėslų gyvenimą

Vėliau skraidžiau su tos pačios kompanijos oro linijomis, bet jau po visą pasaulį, daugiausiai į Afrikos šalis, JAV. Ten būdavo įvairiai: vieną dieną išskrendi į, pavyzdžiui, kokią Centrinę Afrikos Respubliką, o grįžimo reiso reikia laukt savaitę.. Tai mus ten ir apgyvendindavo, maitindavo, turėdavom daug laisvo laiko su visa įgula paatostogaut ir pan. Viską apmokėdavo darbas už tokius skrydžius ir gaudavom daugiau, neį įprasta.

Šiaip, jei esi tam pasiryžusi, tai tikrai eik ir išmėgink save, nes čia unikali proga ir patirtis, išmaišysi pasaulį, apkeliausi daugybę šalių, valstybių (ypač pasiseks, jei skraidytum į egzotiškas (mano svajonė buvo išmaišyt Afriką skersai išilgai)..

Pats darbas nėra varginantis. Mūsų lėktuvuose būdavo po 4-5 stiuardeses, tai ir aptarnaudavom pamainom klientus, nereikėdavo visą laiką vaikščiot, bendraut ir siūlyt, nes didžiąją dalį skrydžių pratūnodavom kabinose besišnekučiuojant, valgant ir tt

Jokių incidentų nebuvo, baimių irgi.. Kažkada tik į audrą patekom, bet turėjom superinį pilotą, tai kažkaip per daug nesijaudinau nors baimės buvo, bet NIEKADA negalima jos parodyt keleiviams..

Dar yra nualpusi moteris lėktuve, bet ačiū Dievui, viskas baigėsi gerai.. Esu girdėjus, apie specialius nusileidimus dėl keleivių sunkios sveikatos būklės ir panašiai.. Bet čia retas atvejis