Stoviu nezinomybes kryzkelej..
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas. Mano dabar isgyvenama istorija vienu metu lengva ir sudetinga.. bandysiu trumpai, bet aiskiai nupasakot.
Su savuoju draugu esam jau penkti metai kartu. Per tuos metus buvo visko, bet pykstames itin retai..ir tai dazniausiai bambu as. Metus su trupuciu esam susizadeje. Dar pries gera menesi nebuciau net pagalvojus, kad kazkas panasaus gali mums..gal tiksliau man..nutikti. Pries pusmeti radikaliai pakeitem savo gyvenimus..nauji darbai, nauji namai..nes salis irgi kita. Va nuo to ir prasidejo sunkumai.. jis daznai keliauja, todel daznai bunu viena..grizta pavarges, jauciau stipru jo demesio trukuma..pradejom dazniau pyktis, kelt balsa vienas ant kito, ko anksciau tikrai nebuvo.. dabar dazniaus ten tas `dzin`jausmas atsiranda.. taigi, svetimas salis..pradejom svetimet ir mes..
Pries geru pora savaiciu artimiau susipazinau su vienu vaikinu..jam as patinku ir jis mane visai traukia..gerai dar vienas kito nepazistam vien del kalbos barjero..tiek FB, tiek sms susirasinejam naudodami googles verteju..juokinga, bet kol kas kitaip neimanoma.. man patinka su juo bendraut..musu santykiai pazenge kur kas toliau, nei draugu.. ir del to nesijauciu blogai, nors tureciau.. aisku bus daug smerkianciu..MD kitaip neimanoma, bet gal atsiras ir suprantanciu bei patart galinciu..
Vis saves klausineju..ar as dar myliu savo vaikina? Nes teoriskai mus kartu laiko tai, kad esam jau ilgai kartu..pripratom vienas prie kito ir atrodo kitaip neimanoma..bet viskas kur kas nebe taip, kaip buvo anksciau.. atrodo kur as desiuos, jei su juo butent svetimoj saly issiskirsiu..
taigi viena mano dalis liepia pasilikti ir toliau gyventi toki gyvenima… kita… liepia rinktis naujaji drauga ir pradeti viska visiskai nuo nulio.. ko as ir bijau… bijau, kad mums nieko nepavyks ir tada jau tikrai reiks Lietuvon grizt ir likt be nieko..ir be vieno ir be kito..bet tuoj pat pagalvoju, o jei viskas pavyks ir tikrai laimingai galesiu su naujuoju gyventi..
nepavydetina mano situacija… kasdien vis galvoju ka man daryti… bet atsakymo nerandu…
lenkas, nu jooo….. nieko neturiu pries tautybes ar dar kazka, bet kiek teko gyvenime bendraut su sia tautybe, ne duok dieve daugiau gyvenime, didesniu apsimeteliu nesu sutikus na, bet gal tawo kitoks, bet kaip kazkas sake, negi mesi savo drauga, del kazkokios naujos simpatijos su kuria bendraujat kazkokiu verteju ? aisku nieko as ten nzn ir ne man spresti, bet 100 procentu gailesies po laiko jei pasirinksi ta naujaji, nes garantuoju del rutinos tiesiog susizavejai kitu ir nieko rimto as cia nematau bet tau spresti, tawo vietoje tikrai ne negalvociau apie kita varianta nei dabartinis
Na jeigu visiskai nieko nebejausciau savo suzadetiniui, tai tikriausiai net nesvarstyciau pasilikt su juo..tiesiog iseiciau. Bet kadangi dabar esu baisiai sumisus..nebezinau ka jauciu ir nezinau ar isvis siuo metu noriu ka nors jaust.. slepiuosi namie po kauke..kuri sako, kad viskas gerai is isores..o viduj kovoju pati su savim. Blogiausia, kad neturiu su kuo cia artimiau pasikalbet..na gyvena sesuo cia su seima..esam gana artimos..bet tikrai negaliu su ja apie tai pasikalbet..likciau tikrai nesuprasta.. jauciu, kad nebedaug truksta man iki depresijos… apgaudineju save, suzadetini ir naujaja simpatija… kaip kokiam seriale..tik man nepatinka jame vaidinti…
as nuosirdziai patariu likti su zmogumi,su kuriuo gyveni.Tiek visko kartu juk patirta,isgyventa..ar tai jau nebesvarbu tapo? galbut jums kazkokia krize dabar,bet viskas praeis.o jei nepraeis,tuomet pakalbet su draugu,issiaiskinkit.Moterys,vertikim tai ka turim ir mylim..
kalbetis reik mieloji, nueik pas saviski ir pasakyk kaip jauties, manau rastumet koki sprendima
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
