Studento gyvenimas Lietuvoje
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki
Esu abiturientė ir tikras galvos skausmas: ką veikti po 12kl?
Žodžiu, gal kokius 5 metus svajoju išvykti į Daniją… Jei rasčiau darbą, tai geras gyvenimas garantuotas. Bet kas jeigu nerasiu? O ir nuo šeimos toli būti bus labai sunku…
Antras variantas – pasilikti Lietuvoje.
Pasipasakokit, studentai. Nejau taip prastai čia: pusryčiai, pietūs, vakarienė – makaronai, keptos bulvės, “bomžpakiai”? Ar įmanoma normaliai gyventi ir finansais rūpintis pačiam, nebūti tėvų išlaikytiniu? Ar įmanoma kažkokį darbelį susirast po paskaitų?
Žiauriai traukia VDA, VDK ir mąstau, jei pavyktų nemokamai įstoti, tai velniop tas Danijas, likčiau tėvynėj. Tik bijau, kad lauks vargšo studento likimas..
Į Daniją grynai būtų laabaai rizikinga vykti. Arba randi darbą, arba šakės tau
Keista klausyti pasakojimų apie Daniją, kai pati gyvenu ten Nėra ji pilna imigrantų. Žmonių srautai čia griežtai reguliuojami. Danai tikrai darbus randa, neteko girdėti, jog danų kalbą mokančiam žmogui nepavyktų susirasti bet kokio darbo gal tik dirbti nenori, nes bedarbio pašalpios didelės ir mokamos ilgą laiko tarpą
Danijoje gerai tuo, jog dirbant 12 ir daugiau valandų per savaitę gaunama stipendija-pašalpa, kuri siekia 2500-3000lt per mėnesį. Suderinti 12h darbą per savaitę su studijomis tikrai nėra sunku. Įsidarbinti sudėtingiau, tačiau mano aplinkoj praktiškai visi studentai dirba, vadinasi, įmanoma. Baigus studijas ir neradus darbo, kažurį laikotarpį mokama pašalpa, kurios pilnai užtenka pragyventi ir dar susitaupyti (jos dydis priklauso nuo specialybės)
Mes gyvename dviese, Aalborg mieste. Nuomojamės 2 kambarių butą. Nuoma su internetu ir visais mokesčiais – 1800lt mėnesiui. Maistui išleidžiam apie 1000lt. Valandinis autobuso bilietas 10lt. Sumuštinis universiteto valgykloje 14lt. Mineralinio mažas buteliukas 5lt. Paprasčiausias mėsainis Mcdonalds 5lt. Kainos atrodo didelės tol, kol ten nedirbi. Aš gaunu 50lt per valandą, dirbu 12h per savaitę, gaunu stipendiją, tai taupyti nereikia, atsidėt į šoną ir taip pavyksta.
Daiktai ir maistas brangūs, tačiau kokybiški. Jei yra galimybė, siūlyčiau kuo daugiau visko atsivežti iš Lietuvos, su siuntimu kainuos pigiau nei pirkti Danijoj Prieš atvažiuojant pasidarykit dokumentinių nuotraukų (Danijoje dariausi jas už 100lt ), geriau turėkit pasą, o ne tapatybės kortelę (jos kai kurie bankai nepripažįsta). Paieškokit neperšlampamų ir vėjo nepraleidžiančių rūbų. Jei norėsit gyventi bendrabutyje, pildykit paraiškas iškart, kai sužinosit, jog įstojot, nes kas pirmesnis, tas gauna geresnį
Na, situacija iš tiesų kiek sudėtinga… Šiaip jei nori- viskas įmanoma, ir gerai mokytis, ir dirbti. Laisvalaikio gal ir nebus labai daug, bet kas iš to šlaistymosi pakampiais… Šiaip su tavo minėtom pajamom tikrai įmanoma išgyventi… Aišku, nesvajok, kad gyvensi viena 1 kambario bute Jeito nori, tai gali pamišt Univerai ir kolegijos vargingesnių studentų tikrai nepalieka bėdoje, tiesiog reikia eiti, prašyti, nebijoti, ir pašalpų skiria, ir apgyvendinimui lengvatų duoda. Aišku, nereiškia, kad valgysi kasdien kavinėse po 3 kartus, bet tikrai nebadausi. Šiaip galiu pateikti realų pavyzdį. Viena pažįstama studijuoja mediciną. Situacija šeimoj- tikrai sunki, be jos 2 nepilnamečiai vaikai auga. Tėtis miręs, mama turi neįgalumą, tad gauna už jį apie 400 ir augina gyvulius. Sveikata prasta, tad jų ten ne marios ir kaip suprantu prisiduria prie tų kelių šimtų tik litą kitą, iš kurių didžioji dalis tenka vaistams. Tai va, bet finansiškai kiekvieną mėnesį ji labiau apsirūpinusi nei nemaža dalis mano draugų, kuriuos išlaiko tėvai. Gyvena bendrabutyje, kadangi neturi tėčio, yra socialiai remtina ir t.t., už bendrabutį moka tik 50 Lt. Mokosi nemokamai, knygos nemokamos, žodžiu, studijoms išlaidos minimalios. Gauna stipendiją 200 berods ir tą vadinamą našlaičio pensiją 180, + socialinę stipendiją iš savivaldybės. Ji siekia gal 300 ar 400, tiksliai nepasakysiu, tik tiek, kad ją moka tik iki 3 kurso. Ir jei jau eini dirbti, tai tą stipendiją prarandi…Na tai žodžiu, ji tikrai labai neprastai verčiasi, ir rūbų nusiperka, ir pietus kasdien valgykloje pavalgo ir šiaip parduotuvėj ne vien bomžpaketus perka.
O šiaip tai labai siūlyčiau gap year. Ir kas per mintys, kad ”gal jau nebenorėsiu mokytis?”… Jei bus tokia mintis, tai bravo, vadinasi ir nereikia tau tų studijų. O jei tikrai nori mokytis, jei tau to reikia, tai tas noras tikrai niekur nedings nei per tris, nei per penkis metus. Juolab, kad ir per tuos vienus metus gali užsidirbti tiek, kad paskui pasitaupydama visus metus išgyventum.
O jei šivažiuosi į Daniją, tikrai bus dar sunkiau, nenorėsi tu ten mokytis, kai reikės darbe arti, būsi eilinė juodadarbė, gausi tikrai ne milijonus, o pragyventi ten oi kiek daug reikia…
Ir dar vieno dalyko nesuprantu. Kodėl būtent Danija? Dėl to, kad tai tau svajonių šalis? Kad kažkokiam suš…am reitinge ji pirmoj vietoj pagal laimingų ar tai geriausiai gyvenančių žmonių skaičių. Nebūk naivi. Gerai ten danams, tik ne lietuviams juodadarbiams, kalbos nemokantiems ir eilinius darbus dirbantiems. Kaip suprantu, net nežinai, nei kur dirbtum, nei ką, tad jei ten nuvažiavusi ruošiesi ieškotis darbo, tai tu per tą laiką tiek pinigų išleisi, kad dar nepradėjus darbo jau namo norėsi. Į užsienį važiuoti tik tada- kai žinot kur dirbsi, ką dirbsi ir kur gyvensi… Paskui taip ir būna, kad prašo atsiųst pinigų bilietui namo…
Ačiū už informaciją ir patarimus
Iš dalies sutinku su jumis. Visi lekia, nes kastu.lt, fox, kalba.lt, čiulba, kad Danijoj puikios sąlygos pragyvenimui ir mokslas. Šiaip pagrindinis prioritetas, kodėl būtent Danija, tai – nemokamas mokslas ir ten gyvenantys pažįstami, kurie galėtų padėti. Keista, kad sakote “būsi eilinė juodadarbė, gausi tikrai ne milijonus”. Nežinau, kuo remiates, bet kiek bendravau su skirtingais žmonėmis, kurie šiuo metu gyvena Danijoj, tai patikėkit manim, nei vienas nesiskundžia… Kadangi ten mokslas tikrai lengvesnis nei Lietuvoj, tai tos kelios darbo valandos nepasunkina gyvenimo. Sunkiausia, kaip visi vieningai sako – tai rasti darbą. Bet vėlgi, pasikartosiu – nepabandęs, nežinosi.
Be kita ko, retas studentas išvažiuoja į Daniją žinodamas kur ir ką dirbs. Dėl to ir siūlo būt pradžiai bent apie 8000-10000 susitaupius, kad pirmus mėnesius netektų badauti.
Nežinau, aš tokios nuomonės, kad esu pasaulio žmogus ir noris, kuo daugiau pamatyti, pažinti, keliauti, išmokti… Kada jeigu ne dabar?…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
