vienus mokslo metus pinigų neturėjau visai, susirinkdavau iš pavienių darbų bendrabučio nuomai, dar telefono sąskaitai apmokėt. valgiau iš parduotuvių konteinerių, į universitetą važinėti ‘pasiėmiau’ kažkieno dviratį užsistovėjusį prie parduotuvės, kad knygų pirkti nereiktų bibliotekoj skenuodavausi, drabužių nepirkau, muilų visokių tam pačiam konteinery rasdavau. iš tikro tai gerai gyvenau – maisto tiek daug ir tokio gero niekada gal ir neturėjau, fiziškai aktyvi (10 km iki univero dviračiu), susirasdavau nemokamų pramogų, kaip tai chi pamokos, nu ir šiaip nieko netrūko, bet streso tiek, kad naktim nemiegodavau, nes nežinojau kada ir ar išvis išeis užsidirbt pinigų nuomai

Eina sau…. :/

5.50€ savaite, gerai kad turejau daug makaronu ir ryžiu atsargu

Realiai sia sav.galejau neisleist nei cento. Bet prisipirkau sudu

Dabar padarem eksperimenta – nieko nepirkau 2 savaites. Pasirodo – turejau maisto ir visko ko reikia, kad tiek nesiprekinčiau

Praeitais metais buvo menuo, kai sumokejus lizinga, nuoma, mokescius ir pan liko 0.24ct.

Pasakykit kad juokaujat čia su tuo konteineriu??

Gal čia užsieni?

Manau, kad nejuokauja ir tai nėra blogai… Maisto konteineris, tai ne tas pats kas šiukšlių konteineris, na beveik, bet… biškį kitaip. Bet mane labiausiai nustebino tai, kaip žmogus viską pozityviai parašė, džiaugiasi, kad aktyviai gyveno, kad niekuo nesiskundė ir panašiai, labai džiugu tai girdėti. Pati žinau ką reiškia panašios ir dar blogesnės situacijos, bet visada sakau – KAŽKAM YRA DAR BLOGIAU ir nėra ko skųstis Linkiu visiems pozityvo, nebūkime pinigų vergais Aš manau jeigu namie yra užsilikusių kruopų, iš krano bėga vanduo, yra arbatos ir elektra – išgyventi galima ir už 0

Aš net nežinau kas yra maisto konteineris. Nemokėčiau taip gyventi. Jaučiu verkčiau iš streso ir net nebandyčiau kažko ieškoti.

2 savaitės 10 euru

Manau, kad nuo to, kaip išsisuka iš situacijos, priklauso nuo žmogaus Gali būti įvairūs scenarijai, kad ir Jūs pati sakote, kad reaguotumėte visai kitaip:

Vieni verktų ir stresuotų, depresuotų ir gal žudytųsi

Kiti suktųsi iš to, ką turi

Treti “lauktų geresnių” laikų

Ketvirti vogtų ir žudytų už pinigus

Penkti duotų sau į šikną spyrį ir kurtų verslo planus kaip užsidirbti

Šešti susirastų darbą ir gyventų iš atlyginimo ir t.t.

Aš manau, kad kai paragauji to “nelabai gero gyvenimo”, vėliau daug lengviau į viską žiūrėti ir paprasčiau ir ramiau reaguoti į įvairias situacijas finansines

Sutinku, kad priklauso nuo žmogaus. Aš pagal save pastebiu, man ramiau kai piniginėje šiek tiek yra. Geriau neleisti, bet turėti. Be pinigų galima išgyvent (kad ir visai nevalgyt), bet psichologiškai slegia.

Kol buvau studentė, turėjau sistemą: kiek pinigų beturėčiau, atskaičiavus būsto mokesčius, pasidalindavau lygiomis dalimis mėnesiui. Jeigu vieną dieną išleisdavau daugiau, kitą dieną žinodavau, kad neturiu ko išleist. Pajamos labai skyrėsi, bet tokiu būdu išgyvent įmanoma buvo ir su 300 eur ir su 30.

Buvo laikas, gal 2010 metais berods, kai dirbau parduotuvėj ir atlyginimas buvo už išdirbtas valandas. Turėjau nelabai sąžiningas koleges ir dar mažiau sąžiningą vadovę ir buvo mėnuo, kai sušiko visas darbo valandas ir gavau beveik 1/3 mažiau atlyginimo, o tuo metu kaip tik rašiau magistrinį, jį reikėjo spausdinti, įrišinėti, ta prasme, išlaidos, tu jų nori ar ne. tai sumokėjus už nuomą ir komunalinius, ir atsidėjus įrišimui, man liko 7Lt 2 savaitėms su 0 maisto atsargų… ko gero juodžiausias periodinas gyvenime, kai būdavo tokių momentų, kad iš alkio net galva sukosi laimei, turėjau kelias geras bendranuomes, tai pavaišindavo ir netgi pinigų pasisiūlė paskolint, nes pati niekada gyvenime turbūt nebūčiau prašius