Sveikos merginos, žinau, kad yra labai daug merginų ir n temų forume apie meilę. Nenoriu apie ją kalbėti, noriu padėti toms, kurioms sunku. Kurios tik ką išsiskyrė ar galbūt jas paliko, išėjo. Puikiai žinau tą jausmą, nes pačiai teko su juo ilgai kovoti, tie klausimai KAIP PAMIRŠTI JĮ? KAIP NEBEGALVOTI? Amžinas kritimas į gilią duobę ir nebenorėjimas gyventi, ŽINAU ką tai reiškia.

Kodėl čia rašau? Todėl, kad tokiu sunkiu metu aš neturėjau kam išsipasakoti, o kam išsipasakodavau, mano bėdos nerūpėjo, arba rūpėjo, bet labai trumpai.. Aš neturėjau į ką atsiremti, neturėjau kam pasakyti kaip man neapsakomai sunku, todėl ir pati ieškojau paguodos čia, bet ji buvo trumpalaikė, tiksliau aš negavau to, ko man reikėjo o ir kitas merginas, moteris puikiai supratau, todėl matydavau kaip joms greitai atsibosta klausytis mano sapalionių ir suprasdavau, kad tai normalu, kad kitas žmogus negali man paaukoti tiek laiko, kiek man reikia. Aš ne gydytoja ir ne psichologė, bet mano patirtis neįkainojama, patirtis išvis yra neįkainojama. Todėl rašau čia, norėdama pasiūlyti pagalbą toms, kurioms labai sunku ir pačios jos tvarkytis jau nebegali, toms, kurios prarado save ir jaučiasi tuščios, toms, kurioms skauda, kurioms žiauriai skauda.Toms, kurias kankina abejonės ir jos nebežino ką daryti, toms, kurios negali užmigti o jei pavyksta visada sapnuoja mylimąjį, toms kurios dar vis naiviai tikisi kažko iš mylimo žmogaus, kuris niekada nebegrįš.

Rašykit man, nebijokit, atsakysiu į visus klausimus, atiduosiu visą širdį Jums, kad galėčiau padėti, nes žinau, kad tai labai svarbu, svarbu turėti tokį žmogų, kuris visada ras tau laiko, kuriam nenusibos tavęs klausytis, kuris bus sąžiningas su tavimi ir padės atsimerkti, kuris leis tau suprasti kokia svarbi esi ir kad gyvenimas yra nuostabus. Aš eisiu su Jumis tokį ilgą kelią, kiek Jums reikės, aš padarysiu viską, kad sugebėtumėt ir vėl atversti naują puslapį ir vėl šypsotis ir, kad mintys apie Jį nebebūtų skaudžios, kad mintys nutoltų ir pasislėptų kažkur užkampyje, kur nieks jų nerastų.

Galbūt dauguma dabar užsipuls, smerks mane ir norės įgelti prieštaraudamos man, kad man greit pabos ir aš nustosiu teikti pagalbą, bet galiu užtikrintai pasakyti NE, MAN NEPABOS. Aš visada mėgau ir galėjau padėti žmonėms, todėl ištiesiu savo ranką ir atiduodu visą širdį Jums.