Sunki paauglė
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Esu žiauri bambeklė.. Mokykloje būnu visai kitokia nei namuose. Mokykloje būnu rami, draugiška, bet namie… Amžina kova su močiute. Labai nemėgstu jos. Nes ji vis būmba ir būmba.. Neįmanoma net normaliai tv pažiūrėt, ji nieko nesupranta, nesiklauso, bet savo teorijas šneka.. Visad žiūri pro langą ir apšneka kaimynus, jei jau kas baldus nusipirko tai būtinai išpasakos visom savo draugėm..Prisigalvoja nebūtų dalykų ir tai mane laaabai nervina! Suprantu, ji senas žmogus, nu bet tokia suvaikėjus, beprotiškai erzina.. Namie net rėkauju.. Buvo išvažiavus ji dviem dienom, tai pasaka buvo. O tik grįžo ir jau…normaliai neišplauti indai, dingę daiktai,į spinteles sudėtos neišplautos stiklinės… Nežinau kaip susitvarkyt su savim.. Išprotėsiu. Su ja nesutariau net nuo gilios vaikystės kai tik ji atsikraustė gyventi su mumis…
Nepriimk asmeniškai (iš patirties žinau kad tai sunku), tiesiog žiūrėk kaip į žmogų kurio smegenis ir kt nepakankamai gerai funkcionuoja. Tu čia nieko dėta.
Bėja esi nepilnamete, gyveni tėvų išlaikoma, tad turi derintis prie jų gyvenimo sąlygų. Toks jau tas gyvenimas. Užaugsi, užsidirbsi ,kad save išlaikytum-galėsi atskirai gyvent. Žinok , kažkam yra ir blogiau (turi ir baisesnes bobutes, tėvus alkoholikus, narkomanus, tironus brolius ar vyrus ir t.t….) Bet kažkada bus geriau
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
