Labas, aš Meila. Liepos 12-osios vakarą aš gulėjau tamsiame daugiabučių namų kieme, tarp Kauno apleistų pastatų ir paskutines jėgas skyriau verkimui, tikėdamasi, kad kas nors mane išgirs. IR MANE IŠGIRDO!!! Gerieji daugiabučio namo gyventojai mane šėrė. gyvenau krūmuose. bet – gyvenau! Galvojau, kad ilgai nebeištversiu. Bet vieną dieną mane pasiemė. į namus, mane, įsvaizduojat! šeimininką mylėjau labiau už viską. atrodo, dariau viską tik gerai. bet neseniai sužinojau, kad jei manęs nieks nepriims iki balandžio vidurio vėl pasitiks gyvenimas gatvėje. Kur gulėjau prieš kelis mėnesius. man bus šalta. ir aš bijau. noriu gyventi! Labai labai laukiu nuolatinių naujų savo šeimininkų, kurie mane mylės tokią, kokia esu. Aš nedidelio ūgio. baltos spalvos. su juodomis dėmelėmis. kalytė. žmonės sako, kad primenu sumažintą dalmantino versiją. labai myliu vaikus. esu draugiška ir sargi. Pažadu būti gera, paklusni ir be galo mylinti Jus už tai, kad suteikėte man dar vieną šansą gyventi! Paskambinkite žmogui, kuriam, atrodo, šiam pasaulyje, vieninteliai dar rūpiu. Jos tel. 864644939

štai ir aš –

Su meile, Meila.