Šuo be dokumentų
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Atrodo, tiek kalbėta ir rašyta apie tai, kam šunims reikalingi dokumentai, ką jie duoda ir ką reiškia, tačiau situacija nelabai gerėja… Tie, kurie bando perspėti apie tai, kuo rizikuoja, įsigydami „veislinį“ šunelį be kilmės dokumentų, atšauna, kad šuo jiems reikalingas „sau, o ne parodoms“ (lyg kiti perka kažkam kitam, o ne sau) arba, kad toks menkniekis, kaip šuo (gyvas padaras, kuris gyvens su pirkėjo šeima bent 10 – 15 metų), yra nevertas tų pinigų, kuriuos tektų sumokėti už dokumentuotą augintinį.
Ar kada susimąstėte, kad įsigydami gyvūnus turguje, gyvūnų prekių parduotuvėse, pagal skelbimus laikraštyje, internete, ar iš kito panašaus šaltinio, dažniausiai tiesiogiai palaikote gyvūnų teisių pažeidėjus ir skatinate žiaurų elgesį su gyvūnais?
Gyvūnų daugintojai – tai nesąžininga gyvūnų prekyba užsiimantys asmenys, kurie paprastai laiko gyvūnus netinkamomis ir jų poreikių neatitinkančiomis sąlygomis, laiko įvairių populiariausių veislių šunis ir verčia juos turėti po vadą per kiekvieną rują.
Labai didelė dalis žmonių norėdami tam tikros veislės augintinio, perka juos būtent iš daugintojų, tikėdami, kad įsigijo veislinį šunį. Tai dažnai lemia noras sutaupyti.
Tiesa, kad patikimuose veislynuose veisiami gyvūnai kainuoja daugiau. Natūralu – juk reikia nemenkų lėšų suteikti jiems palankias gyvenimo sąlygas, rūpestingai prižiūrėti – skiepyti, šerti kokybišku maistu, jų tėvams atlikti būtinus genetinius tyrimus, ieškoti fiziškai ir psichiškai sveikos poros kergimui, dėl ko neretai tenka vykti ir į kitas šalis.
Gyvūnų daugintojų tikslas – kuo didesnis pelnas, kuris pasiekiamas kuo mažiau išleidžiant kergiamų gyvūnų bei jų jauniklių sveikatos ir gerovės priežiūrai.
Kuo jūs rizikuojate įsigydami pigesnį „veislinį“ augintinį:
1. Už didelę pinigų sumą įsigyti mišrūną, turintį tik tam tikros veislės požymius
Pasitaiko daug atvejų, kai norintys pasipelnyti, neatsakingi ar nelegalia veikla besiverčiantys prekeiviai nepatyrusiam pirkėjui negrynaveislį gyvūną parduoda kaip grynaveislį, o apgaulė išryškėja tik po gero pusmečio, gyvūnui paaugus.
2. Įsigyti genetinėmis (fizinėmis, psichinėmis) ar virusinėmis ligomis sergantį gyvūną
Nesąžiningi prekeiviai, siekdami kuo didesnio pelno, nesirūpina gyvūno sveikata, imunitetu, nekreipia dėmesio į jo genealogiją. Paprastai tokie daugintojai net nebando tikrinti augintinių sveikatos, tirti jų dėl genetiškai paveldimų ligų, kurias jie gali perduoti savo palikuoniams (dažniausiai naudojamas argumentas – „aš juk matau, kad jis sveikas“). Augant ir vystantis tokiam gyvūnui gali išryškėti psichikos sutrikimai, nebūdingi tai veislei (pavyzdžiui, bailumas, agresija), displazija, alergija ar kiti rimti sveikatos sutrikimai. Tokie gyvūnai gali būti parduoti neskiepyti, per anksti atskirti nuo motinos, dėl laikymo netinkamomis sąlygomis gali būti užsikrėtę parazitais, turėti nusilpusią imuninę sistemą.
3. Patirti didelius finansinius nuostolius
Neretai įsigijus sergantį gyvūną iš daugintojų jis net po didžiausių pastangų išgydyti vis tiek nugaišta. Džiaugsmą pakeičia nuoskauda, kurią lydi ir finansiniai nuostoliai – sumokėta suma už šuniuką ir veterinarinės išlaidos stengiantis išgydyti augintinį. Daugintojai nesuteikia jokių garantijų dėl šuniuko sveikatos, psichikos, atitikimo veislės reikalavimams. Taigi patirtų nuostolių taip pat niekas neatlygina.
Į Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizaciją kreipiasi daug žmonių, perkančių augintinius pas daugintojus turguje, pagal skelbimus internete, kai po kelių dienų gyvūnas nugaišta dėl užkrečiamųjų ligų.
Kaip atpažinti gyvūnų daugintojus?
1. Šuniukus būtina apžiūrėti ir pirkti veisėjo namuose, t. y. vietoje, kur jie gimė ir auga. Daugintojai paprastai šuniukus pardavinėja turguose, skelbia apie tai interneto skelbimuose, o susitikti parduoti šuniuką siūlo kokioje nors viešoje vietoje (prie prekybos centrų, degalinėse, šalikelėse ir pan.), o ne namuose.
2. Nerekomenduojame pirkti šuniukų gyvūnų parduotuvėse – ten parduodami šuniukai dažnai būna surinkti iš daugintojų. Toks prekybos būdas sukelia stresą gyvūnams, todėl nei vienas atsakingas veisėjas neleis tokiu būdu pardavinėti savo šunų.
3. Gyvūno daugintojai paprastai turi ne vienos, o daugelio populiariausių veislių šunis.
4. Atpažinę gyvūnų daugintoją, nepirkite šuniuko tik iš gailesčio, norėdami jį išgelbėti. Toks jūsų veiksmas tik paskatins šį nesąžiningą ir žiaurų verslą.
Įsidėmėkite:
1) Daugintojų veisiami šunys dažnai neatitinka veislės standarto, nėra tiriami dėl paveldimų fizinių ir psichinių ligų. Tokiam gyvūnui augant gali atsirasti psichikos sutrikimai, nebūdingi tai veislei (bailumas, agresija), rimti fizinės sveikatos sutrikimai. Neretai veislinis gyvūnas sukergiamas su mišrūnu, o jaunikliai parduodami kaip veisliniai, nes visi veislės požymiai išryškėja tik gyvūnui paaugus.
2) Dažnai tokie gyvūnai dauginami vadinamuose „šunų fermose“ – laikomi narvuose, antisanitarinėmis sąlygomis, skiriant minimalias lėšas priežiūrai, mitybai, gydymui.
3) Kalės veda jauniklius kelis kartus per metus, o tai kenkia jų sveikatai, todėl išsekintos kalės atsiveda silpnus jauniklius. Dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, šuniukų imunitetas būna silpnas. Atsiranda pavojus užsikrėsti virusinėmis ligomis, kurių gydymas ilgas, brangiai kainuojantis ir, dėl silpnos šuniuko sveikatos, ne visada sėkmingas. Šunims neatliekamos jokios veterinarinės procedūros: vidaus ir išorės parazitų naikinimas, skiepai. Jaunikliai atskiriami nuo motinos ypač anksti – tai kenkia jų sveikatai ir netgi gali kilti pavojus jų gyvybei.
4) Su tokiais gyvūnas retai bendraujama, todėl šuniukai, kurie pirmas 5-8 savaites praleido tik su savo motina, perkelti į kitą aplinką, patiria didžiulį stresą. Tokia reakcija gali įtakoti rimtų elgsenos sutrikimų atsiradimą: agresiją, baikštumą.
5) Nepasikliaukite pardavėjų įtikinėjimu, kad, įsigiję gyvūną, jo veislės dokumentus, jei tik norėsite, galėsite pasidaryti bet kada. Gyvūno veislės dokumentai – tai įrodymas, jog jo tėvai yra tam tikros veislės atstovai.
Kaip išsirinkti atsakingą veisėją?
Veislinio šuniuko įsigijimas gali būti sėkmingas arba ne: jei nežinosite, kaip atskirti atsakingą veisėją nuo daugintojo ir kokius klausimus užduoti, galite namo parsivežti sergantį šunį, kurį (jeigu šis išgyvens) visą gyvenimą gali kamuos sveikatos bei elgesio problemos.
Iš atsakingo veisėjo įsigytas šuniukas turi kilmės dokumentus. Kilmės dokumentai – tai įrodymas, jog šuniuko tėvai yra tam tikros veislės atstovai, tačiau savaime jie nėra gyvūno deramos išvaizdos ar geros sveikatos garantas. Šiuos dalykus gali užtikrinti tik reikiamų žinių įgyjęs veisėjas, atsakingai parinkęs tėvus planuojamai šuniukų vadai.
Seniai žinomi faktai ir argumentai visi logiškai išdėstyti, tik kad ir kaip gaila bebūtų, lietuvių mentalitetas tiesiog atstumia dar visą šitą informaciją (ne tik šioj srity beje), nes pirmoje vietoje vistiek lieka pinigai (t.y. viską įsigyti kuo pigiau) ir labiausiai prisideda atsakomybės neturėjimas. Jeigu jaustų atsakomybę, patys domėtųsi ir puikiai suprastų, kas yra dauginimas ir kuo skiriasi šuo su dokumentais ir daugintojų mišrūnas.
Bet niekam tas neįdomu…
Labai tikiuosi, kad nors ir mikroskopiniais žingsniais, bet judės viskas į priekį, žmonės protingės, domėsis, sugebės ne tik permest akim informaciją, bet realiai ją suvokti, priimti, įsisamoninti, o ne vadinti durniais tuos, kurie dar vis nenuleidžia rankų ir pučia prieš vėją, stengdamiesi dėl gyvūnų gerovės iš paskutinių jėgų (o su mūsų visuomene tą daryti YPAČ sunku).
Zinau puikiai kaip veislynai ir be dokumentu pardavineja savo augintinius, tiesiog ju neregistruoja ir sako kad taip greiciau parduoda ir nereikia mokesciu moketi. Be to jei veislinius pardavineja ne veislynai be dokumentu, tai nebutinai jie nemoka mokesciu, tik tada issimi pazyma ar verslo liudijima ir pardavineji, nes parduodant net paprasta dvarneska reikia sumoketi valstybiai mokescius, tureti verslo liudijima arba kita pazyma. Tad nereikia sakyti kad nemoka mokesciu jei neveislynas. Kazkaip keista kai gyvunas kainuoja be dokumentu 115 euru, nors jo tevai turi dokumentus, o jau tas su dokumentais toks pats 460 euro, tai is kur tokia kaina, kai dokumentas tik 30 euru kainuoja. Tai gal taip ir sakykit kad veislynam ne y nauda konkurencija, nes jie kaip ir visi verslininkai uzsideda ziaurius antkainius….
Bliamba aš ginčydavaus, bet dabar nustojau. Nuleidau rankas. Patyliu. Duodu kelią. Nes vistiek nesupras, vistiek nedaeis, vistiek aklai tikės, kad pas juos GRYNAVEISLIS iš turgaus ar skelbiu.lt už 300lt, dar prie to viso užpyks, įsižeis, nes kaip tu čia jo šunį vadini ne grynu? Gi jis MAXi ar MINi jorkšyras ar dar ten bala žino koks
O daznai dar veislynuose gyvunai auginami kaip fermose, gyvenime laisves nemate, ypac katinai, ir sedi narvuose visa gyvenima. Kaciukai vienam veislyne taip myzalais smirdejo, kad maudem perkelius sykius, bet kojytes tiek buvo ysigerusios, kad prireike viso menesio kad isnaikintume ta kvapa.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
