Labas.

Sukūriau temą, nes norėčiau, kad patartumėt tokioje situacijoje…

Susipažinau su vienu vaikinu per vestuves (ne savo, žinoma). Per balių stalas tas pats, šalia sėdi jis, kadangi jaunavedžiai mus specialiai taip susodino. Per fotosesiją susipažinome, kaaai netyčia užlipau jam ant bato. Na, ne visai susipažinome, tiesiog, pastebėjau jį, jis mane ir tiek. O per vakarinę dalį jaučiau kaip jis vis žvilgčioja ir jaučiau (moteriška nuojauta), jog jam norisi mane užkalbinti. Ir visiškai nesuklydau, nes po kiek laiko jis ištarė “Labas (ir mano vardą)” (vardų kortelės buvo išdėliotos ant stalo). Aš atsisukau į jį ir atsakiau tuo pačiu. Pašnkėjom ir t.t.. Jaučiau (vėlgi, moteriška nuojauta,kuri tikiuos neapgavo ), jog jis hmmmmmm kaip čia pasakius, na žinot, kai vyrai pastebi jiems patrauklias merginas, kitoks balso tonas ,aš net nemoku paaiškinti, bet turbūt daugelis supranta tą kūno kalbą.

P.s. jis buvo labai džentelmeniškas, priėjus prie stalo, jis man atitraukė kėdę, nusišypsojo ir panašiai..Eh kaip fainaaaaa)) taigiii,

esmė, kad vis jaučiau kaip mūsų kojos susiliečia ir man pačiai oda pagaugais ėjo…. Galų gale prasidėjo šokiai pokiai ir visi ėjom šokti, na ir tikrų tikriaaausiai jaučiau kaip jis stebeilioja karts nuo karto į mane. Trumpam nuėjus į WC grįžau į šokių aikštelę, trumpai pašokau ir sugalvojau prisėsti. Tik padėjau savo kūną ant kėdutės pajaučiau kaip jis priėjo ir kalbina, kad nereikia sėdėti ir, kad eitume kartu pašokti.Žinoma sutikau.. Buvo ant tiek super…. Nu blemba žiauriai nerealiai . Žodžiu, tą naktį dar buvo daug visokių šokių. Ryte (miegojo tam pačiam kambary) išgirdau kaip jis pasiūlė atsikelti, truputi pašnekėjom..

Blemba, labai gaila, jog daugiau nebendravom, bet aš pati labaaai esu toks žmogus, kai pamatau sau simpatizuojantį vyruką šiek tiek susidroviu ir ..ir..ir biški nesąmonė ..

Tai va panos. Neišmetu jo iš galvos (šiandien grįžau namo). Beje, jo tėveliai labai faini, o sesė begalo draugiška .

Ką daryt??Negaliu nieko nedaryt. Noriu su juo toliau bendrauti, bet jei pasikviesiu jį per facebooką ir dar pati parašyčiau būtų taip akivaizdu, kad krito į akį, nes vis dėlto jis jaunikio giminė (man – ne giminė) ir per kokias nors šventes būtų nelabai jauku. O kad jis pasikvies pats į facebooką, tai shiiit, negaliu laukti penkiasdešimt metų.. TAI VA. Ką daryti??O jei ir rašyčiau tai kąąą rašyti reiktų, kaip užmegzti pokalbį po Labas,kaip laikais

Ir nepagalvokit, kad nesu rašiusi pirma. Tiesiog. Kai vis kitas bičas, kitos ir baimės ir vėl iš naujo tas jaudulys KĄ RAŠYT. Patarimoooo mergos !!!

1. Ar man jį pasikviesti per facebook?

2.Ar geriau laukti iš jo žinios? (jei ji ateis…ir kiek laukti…)

3. Jei pati rašyčiau, kąąą parašyt, nes begalo norėčiau su juo susimatyt.

4.Kaip sužinot ar jam patikau

Ačiū

p.s. jam 22