Reikėjo išmest pora lapų, bet ten daug mano duomenų. Tad galvojau sudeginsiu, o paskui pravedinsiu butą. Tik baigiau degint grįžo tėtis. Užuodė dūmus, smarvę. Kaip jis pradėjo šaukt ant manęs… Na paskui tikrai pagalvojau, kad blogai padariau, reikėjo eit kur į lauką ir sudegint. Bet gi jau nebe maža, atsargiai aš juos sudeginau ir tiek. Pradėjo tėtis mane visaip vadint negražiai. Suka ir pan. Sako ‘tokį karantiną uždėsiu aš tau, pamirši visus mokslus, eisi profkėn ir melši karves’ (jis žino, kad planuoju stot į lsmu mediciną). Po to sako ‘aš tau kaip trenksiu kada nors, pamatysi, skrisi 5 metrus.

Žinokit panos pasimečiau net… Nu taip, butas buvo pilnas dūmų, bet būčiau pravedinus ir nieks ten nebūtų pastebėja nieko. Bet toks tėčio elgesys, ką žn… Ir verkiau ir toks apgailėtinas juokas paemė, kad kaip jis gali šitaip.

Čia normalu?

IR DAR. garantuoju pasakis viska mamai, močiutei ir išpūs reikala ant tiek, kad aš čia vos būto nepadegiau ar pan. Jau įsivaizduoju kaip jis griš ir vėl taip pat rėks ant manęs prie mamos. Ką daryt?